ValstybesKontrole.lt

Kontrolės aplinka

Kontrolės aplinka – visos vidaus kontrolės sistemos pagrindas. Ji užtikrina subjekto drausmingumą, organizuotumą ir atmosferą, kurie turi įtakos vidaus kontrolės kokybei. Kontrolės aplinka veikia subjekto strategijos, tikslų formulavimo procesą ir kontrolės veiklos organizavimą. Kontrolės aplinka apima už valdymą atsakingų asmenų ir vadovybės valdysenos ir valdymo funkcijas bei jų požiūrį, informuotumą ir veiksmus, susijusius su subjekto vidaus kontrolės sistema ir jos svarba subjekte. Kontrolės aplinka diktuoja VSS toną, turintį įtakos tam, kiek darbuotojai žino apie kontrolę, ir sudaro bendrą pagrindą veikti kitiems subjekto vidaus kontrolės sistemos komponentams.

Kontrolės aplinką sudaro:

  • subjekto vadovybės ir darbuotojų asmeninis ir profesinis sąžiningumas, moralinės vertybės, kurie lemia su subjekto misija ir vertybėmis bei vadovybės ir darbuotojų elgesiu susijusius sprendimus;
  • kompetencijos siekis, kuris apima žinių ir įgūdžių lygį, būtiną užtikrinti tvarkingą, ekonomišką, efektyvią, rezultatyvią ir etišką veiklą, ir kiekvieno asmens atsakomybės už vidaus kontrolę atsakomybę. Vadovai ir darbuotojai turi turėti įgūdžių, leidžiančių įvertinti riziką ir padedančių efektyviai ir rezultatyviai dirbti, ir tokį vidaus kontrolės supratimą, kuris būtų pakankamas efektyviai atlikti pareigas;
  • vadovybės filosofija ir veiklos stilius;
  • organizacinė struktūra (funkcijų ir atsakomybės pasidalijimas, įgaliojimai ir atskaitingumas);
  • žmogiškųjų išteklių politika ir praktika (darbuotojų samdymas, mokymas, vertinimas, konsultavimas, skatinimas ir atlyginimas).

Vadovaudamasis 2315-ojo TAAIS 21 ir 27 d. reikalavimais, auditorius turi suprasti kontrolės aplinką, susijusią su finansinių ataskaitų rengimu. Šiuo tikslu auditorius turi atlikti rizikos įvertinimo procedūras, kurių metu turi suprasti kontrolės priemones, procesus ir struktūras (A), įvertinti (B) ir nustatyti (C):

A) suprasti kontrolės priemones, procesus ir struktūras
1.      kaip vadovybė vykdo priežiūros pareigas, pvz., subjekto kultūrą ir vadovybės įsipareigojimą užtikrinti sąžiningumą ir etinių vertybių laikymąsi;

Kontrolės priemonių efektyvumas negali būti svarbesnis už sąžiningumą ir etines vertybes tų žmonių, kurie jas kuria, administruoja ir stebi. Sąžiningumas ir etiškas elgesys priklauso nuo subjekto moralinių ir elgesio normų, nuo to, kaip jos komunikuojamos (pvz., skelbiant politikos pareiškimus) ir taikomos praktikoje (pvz., vadovams imantis veiksmų, skirtų užkirsti kelią pagundoms arba sumažinti pagundas, galinčias skatinti darbuotojus imtis nesąžiningų, neteisėtų ar neetiškų veiksmų). Subjekto sąžiningumo ir etinių vertybių politika gali būti deklaruojama supažindinant darbuotojus su elgesio kodeksais, skelbiant politikos pareiškimus ir rodant pavyzdį.
2.      kaip užtikrinamas už valdymą atsakingų asmenų nepriklausomumas ir kaip jie vykdo subjekto vidaus kontrolės sistemos priežiūrą, kai už valdymą atsakingi asmenys yra kiti nei vadovybė;

Tai, kiek subjekte yra žinoma apie kontrolę, daug lemia už valdymą atsakingi asmenys.

Jie susiduria su spaudimu, susijusiu su finansine atskaitomybe, todėl kontrolės aplinkos struktūros efektyvumui, priklausomai nuo už valdymą atsakingų asmenų dalyvavimo, įtakos turi:

  • už valdymą atsakingų asmenų nepriklausomumas nuo vadovybės ir jų galimybė vertinti vadovybės veiksmus;
  • tai, ar jie supranta subjekto veiklą;
  • tai, kokiu mastu jie vertina, ar finansinės ataskaitos sudarytos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką, įskaitant tai, ar finansinėse ataskaitose atskleista tinkama informacija.

Gali būti svarstoma, ar yra pakankamai asmenų, kurie yra nepriklausomi nuo vadovybės ir yra objektyvūs vertindami bei priimdami sprendimus, kaip tokie už valdymą atsakingi asmenys nustato ir prisiima priežiūros pareigas, taip pat tai, ar už valdymą atsakingi asmenys išlieka atsakingi už vadovybės vykdomo subjekto vidaus kontrolės sistemos rengimo, įdiegimo ir vykdymo proceso priežiūrą. Už valdymą atsakingų asmenų atsakomybės svarba pripažįstama veiklos kodeksuose ir kituose įstatymuose ar teisės aktuose arba už valdymą atsakingiems asmenims skirtose gairėse. Kitos už valdymą atsakingų asmenų pareigos – pranešimo apie pažeidimus procedūrų rengimo ir efektyvaus veikimo priežiūra.
3.      kaip subjektas priskiria viršenybę ir atsakomybę;

Gali apimti svarstymus apie:

  • pagrindines viršenybės ir įgaliojimų sritis ir atitinkamus pavaldumo ryšius;
  • politiką, apibrėžiančią tinkamą veiklos praktiką, pagrindinių darbuotojų žinias ir patirtį bei pareigoms atlikti būtinus išteklius; ir
  • politikas ir komunikaciją, skirtas užtikrinti, kad visi darbuotojai suprastų subjekto tikslus, žinotų, kaip kiekvieno iš jų veiksmai susiję su tais tikslais ir padeda jų siekti, taip pat suprastų, kaip ir už ką jie atsako.
4.      kaip subjektas pritraukia, ugdo ir išlaiko kompetentingus asmenis;

Apima tai, kaip subjektas užtikrina, kad asmenys turėtų žinių ir įgūdžių, būtinų užduotims, susijusioms su tam tikru darbu, atlikti, pvz.:

  • aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimo standartai, daugiausia dėmesio skiriant išsilavinimui, ankstesnei darbo patirčiai, pasiekimams, sąžiningo ir etiško elgesio įrodymams;
  • mokymo politika, pagal kurią komunikuojama apie būsimas pareigas ir atsakomybę, įskaitant tokią praktiką kaip mokymai ir seminarai, taip siekiant parodyti, kokio lygio darbo rezultatų ir elgesio yra tikimasi; ir
  • pakėlimai pareigose remiantis periodiškais darbuotojų darbo rezultatų vertinimais, taip siekiant parodyti subjekto siekį kvalifikuotus darbuotojus pakelti į aukštesnes vadovaujamas pareigas.
5.      kaip subjektas užtikrina, kad asmenys būtų atskaitingi už savo pareigų įgyvendinimą siekiant vidaus kontrolės sistemos tikslų;

Tai galima padaryti, pvz., naudojant:

  • mechanizmus, skirtus komunikuoti asmenims apie jų su kontrolės priemonėmis susijusias pareigas ir užtikrinti, kad jie bus atskaitingi už tokių pareigų vykdymą ir, prireikus, imsis taisomųjų veiksmų;
  • darbo rezultatų įvertinimus, paskatas ir atlygius asmenims, atsakingiems už subjekto vidaus kontrolės sistemą, įskaitant tai, kaip rezultatai vertinami ir primenama apie jų svarbą;
  • tai, kaip spaudimas, susijęs su kontrolės tikslų pasiekimu, veikia asmens pareigas ir darbo rezultatų įvertinimus; ir
6. tai, kaip asmenims taikomos drausminės priemonės (kai to reikia).
B) įvertinti, ar
1.  vadovybė, prižiūrima už valdymą atsakingų asmenų, sukūrė ir puoselėja sąžiningumo ir etiško elgesio kultūrą;
2. kontrolės aplinka suteikia tinkamą pagrindą kitiems subjekto vidaus kontrolės sistemos komponentams, atsižvelgiant į subjekto pobūdį ir sudėtingumą;
3. kontrolės aplinkoje nustatyti kontrolės trūkumai nekenkia kitiems subjekto vidaus kontrolės sistemos komponentams.
C) nustatyti, ar
buvo aptiktas vienas ar keli kontrolės priemonių trūkumai (pvz., taikomos politikos neatitinka subjekto pobūdžio ir aplinkybių) ir priimti profesinį sprendimą, ar šie trūkumai (atskirai ar kartu su kitais trūkumais) yra reikšmingi.

Minėtų dalykų tinkamumas kiekvienam subjektui skirsis priklausomai nuo jo dydžio, struktūros sudėtingumo ir veiklos pobūdžio.

Grupės auditorius, susipažindamas su aukščiau pateiktais dalykais, turi suprasti ir šiuos dalykus apie kontrolės aplinką:

  • valdysenos struktūrą ir valdymo funkcijas visoje grupėje, taip pat grupės vadovybės priežiūros pareigas, įskaitant viršenybės ir atsakomybės priskyrimo grupės subjektų vadovybei tvarką;
  • kaip už valdymą atsakingų asmenų vykdoma grupės vidaus kontrolės sistemos priežiūra yra struktūrizuojama ir organizuojama;
  • kaip etikos ir elgesio standartai yra komunikuojami ir praktiškai įtvirtinami grupėje (pvz., visoje grupėje taikomos programos, tokios kaip elgesio kodeksai ar apgaulės prevencijos programos);
  • visoje grupėje taikomų politikų ir procedūrų, įskaitant grupės finansinės atskaitomybės procedūrų vadovą, nuoseklumas.

Susipažindamas su vidaus kontrolės aplinka komponente, auditorius gali pasinaudoti Šablonų skiltyje pateiktu Vidaus kontrolės aplinkos klausimynu.

Vidaus kontrolės aplinką auditorius gali laikyti tinkama, jei nenustatė reikšmingų trūkumų aukščiau pateiktais klausimais ir jo nuomone, vidaus kontrolė sudaro tinkamą pagrindą kitų vidaus kontrolės elementų tinkamam veikimui.

Susiję dokumentai

Audito standartai