Vadovaudamasis 2580-ojo TAAIS reikalavimais, audito pabaigoje auditorius turi paprašyti audituojamo subjekto vadovybės pateikti rašytinius pareiškimus, patvirtinančius audito įrodymus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis ar specifiniais tvirtinimais finansinėse ataskaitose, taip pat patvirtinančius, kad audito metu buvo atskleisti visi žinomi įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo atvejai, kurie galėjo turėti įtakos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų teisingumui.
Atlikus auditą ir nustačius iškraipymų ar teisės aktų nesilaikymo atvejų, svarbu palyginti audituojamo subjekto vadovo pateiktus rašytinius pareiškimus ir audito metu nustatytus dalykus: esant reikšmingiems neatitikimams galima spręsti apie nepakankamą aukščiausiojo lygio vidaus kontrolę (pvz., jei vadovas nežinojo apie reikšmingus teisės aktų pažeidimus), o kai kuriais atvejais – ir apie vadovybės galimą dalyvavimą pažeidžiant teisės aktus (jei vadovybė tikslingai nuslėpė žinomus teisės aktų pažeidimus).
Abejonės dėl vadovybės kompetencijos, sąžiningumo, etikos vertybių ar stropumo arba jos pasiryžimo propaguoti šias vertybes, jei dėl to manoma, kad rašytiniai pareiškimai yra nepatikimi ir gali būti atsisakyta pareikšti nuomonę ar kitaip ją modifikuoti (kaip nurodyta 2580-ojo TAAIS 1–18 ir 20 dalyse), turi būti pagrįstos audito įrodymais. Nesant tokių pagrįstų įrodymų auditoriaus nuomonė negali būti modifikuojama, tačiau auditorius privalo įvertinti, ar tokios abejonės turi įtakos audituojamo subjekto rizikos vertinimui ir atitinkamai gautų audito įrodymų pakankamumui ir tinkamumui.
Kitaip nei nurodyta 2580-ojo TAAIS 20 dalies b punkte, audituojamo subjekto vadovybei nepateikus reikalaujamų rašytinių pareiškimų, auditorius neprivalo atsisakyti pareikšti nuomonę dėl finansinių ataskaitų, tačiau privalo įvertinti, ar (ir kaip) ją modifikuoti.