Reikšmingumo nustatymas

Kiekybinis reikšmingumas – tai skaitinė vertė, nustatoma taikant palyginamojo rodiklio (pvz. su audito objektu susijusios išlaidos ar pajamos) procentinę dalį, kuri, auditoriaus nuomone, atspindi priemones, kurias numatomas naudotojas (-ai), labiausiai tikėtina, laiko svarbiomis. Paprastai taikomas nuo 0,5 iki 5 proc. reikšmingumas. Šis pasirinkimas yra auditoriaus profesinis sprendimas, kuris turi būti pagrįstas auditoriaus vidaus kontrolės, rizikos vertinimo, dalyko jautrumo ir numatomų naudotojų poreikių įvertinimu. Kuo audito objektas aktualesnis, jautresnis, nustatyta daugiau rizikos veiksnių, tuo pasirenkamas reikšmingumo procentinis lygis turėtų būti mažesnis, taip mažesnės sumos būtų laikomos reikšmingomis.

Kadangi rizikos pobūdis, dalykų jautrumas ir vidaus kontrolės veiksmingumas gali skirtis skirtingose audito objekto srityse, auditorius gali apsvarstyti galimybę nustatyti kelias reikšmingumo ribas skirtingoms audito sritims (pvz., viešųjų pirkimų atitikties vertinimui sveikatos apsaugos srityje pandemijos laikotarpiu gali būti nustatytas jautresnis reikšmingumas nei kitoje srityje).

Be ribinės procentinės dalies, kiekybinis reikšmingumas gali būti nustatytas kaip konkretus neatitikčių skaičius. Paprastai toks kiekybinis reikšmingumas naudojamas kontrolės priemonių testavimo metu (atvejų, kai nesuveikė planuojamos kontrolės priemonės, skaičius), siekiant įvertinti, ar tam tikros kontrolės priemonės veikė efektyviai visą audituojamą laikotarpį, t. y. kiek nustatyta nuokrypių (pvz., 1 iš 15), neatsižvelgiant į jų vertę. Plačiau apie tai pateikta Imties dydžio nustatymo skiltyje.

Kokybinis reikšmingumas – tai kokybiniai veiksniai, kurie reikšmingi dėl savo pobūdžio, konteksto ar kitų priežasčių. Kai kuriais atvejais kokybiniai aspektai gali nulemti tai, kad ir mažesnė neatitikčių suma bus laikoma reikšminga, kitais atvejais šie aspektai gali būti nesusiję su kiekybine verte ar suma.

Neįmanoma pateikti visų reikšmingų klausimų sąrašo, nes jie labai skiriasi priklausomai nuo audito objekto ir audituojamo subjekto. Vertindamas, ar audito klausimui taikytinas kokybinis reikšmingumas, auditorius turi žinoti (numanyti) su audito objektu ir audituojamu subjektu susijusius specifinius klausimus, kurie domina valstybinio audito ataskaitos ir išvados naudotojus.

Galimi kokybinio reikšmingumo pavyzdžiai:

• sprendimai, dėl kurių padaryta žala valstybės biudžetui;
• teisėtumo pažeidimai, kurie turi korupcijos ir apgaulės požymių;
• priedų, priemokų, vienkartinių išmokų skyrimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų aukščiausiojo lygio vadovams;
• valstybės turto neefektyvus, neracionalus naudojimas;
• rezonansiniai pažeidimai, kuriais domisi Seimo Audito ar kiti komitetai, visuomenė;
• tyčiniai neteisėti veiksmai ar teisės aktų nesilaikymas bei klaidingos informacijos pateikimas ar jos nuslėpimas nuo vadovybės ar auditorių;
• nepagrįstas atsisakymas vykdyti vadovybės, auditorių ar valdančiųjų institucijų nurodymus;
• esminių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymas;
• neteisėti sandoriai tarp susijusių šalių ir kita.

Audito planavimo metu nustatytas kiekybinis ir (ar) kokybinis reikšmingumas turi būti peržiūrimas audito rezultatų vertinimo etape, įvertinta, ar jis tebėra tinkamas pagal aplinkybes, ir atitinkamai pakeistas pagal poreikį. Turi būti įvertintas kiekvienos nustatytos neatitikties reikšmingumas ir dėl to priimamas auditoriaus profesinis sprendimas.