Paprastai viešojo sektoriaus subjektuose atsargos nesudarys reikšmingos dalies finansinėse ataskaitose, todėl auditorius neprivalo, tačiau, priklausomai nuo aplinkybių, gali pasirinkti atlikti 2501-ojo TAAIS 4–6 dalyse nurodytas audito procedūras.
Jei dalyvavimas atsargų inventorizacijoje neįmanomas ir nėra galimybės auditoriui atlikti alternatyvias audito procedūras, kad gautų pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl atsargų buvimo ir jų būklės, kaip nurodyta 2501-ojo TAAIS 7 dalyje, auditorius neprivalo modifikuoti nuomonės auditoriaus išvadoje, jei atsargos nesudaro reikšmingos dalies finansinėse ataskaitose.
Kaip numatyta 2501-ojo TAAIS 9 dalyje, auditorius turi parengti ir atlikti audito procedūras, kad nustatytų su audituojamu subjektu susijusius teisminius ginčus ir ieškinius, dėl kurių gali iškilti reikšmingo iškraipymo rizika, įskaitant:
Auditoriui reikėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti ir kitais informacijos šaltiniais, tokiais kaip:
Auditorius turi prašyti vadovybės ir, jei būtina, už valdymą atsakingų asmenų, pateikti rašytinius pareiškimus, kad jis buvo informuotas apie visus žinomus ar tikėtinus teisminius ginčus ir ieškinius, kurių įtaka turėtų būti įvertinta sudarant finansines ataskaitas ir kurie tinkamai parodyti apskaitoje ir atskleisti pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką.
Profesinį sprendimą, ar reikia ir tikslinga taikyti išorės patvirtinimus, siekiant gauti papildomos patvirtinančios informacijos ar surinkti daugiau patikimų įrodymų, priima auditorius, remdamasis konkrečios apskaitos srities rizikos vertinimu, reikiamu audito įrodymų kiekiu, galimybe juos gauti taikant kitas audito procedūras ir kitomis aplinkybėmis. Priėmus sprendimą išorės patvirtinimų, kaip audito procedūrų, netaikyti iš viso ar konkrečioje apskaitos srityje, šio profesinio sprendimo papildomai dokumentuoti nereikia.
Išorės šalių patvirtinimui gauti rekomenduojama taikyti teigiamo patvirtinimo prašymą, kuris apibrėžtas 2505-ojo TAS 6 dalies b punkte, nes taikant neigiamo patvirtinimo prašymą (6 dalies c punktas) yra rizika, kad patvirtinančioji šalis neatsakys ne dėl to, kad sutinka su prašyme pateikta informacija, o dėl kitų priežasčių (kaip aprašyta A23 dalyje).
2505-ojo TAAIS A1 dalyje ir 2330-ojo TAS A48 dalyje nurodyta, kad patvirtinimo procedūros gali būti atliekamos, siekiant surinkti įrodymų, ar yra tam tikrų sąlygų (pvz., „šalutinių susitarimų“, kurie neįtraukti į oficialius susitarimus). Auditoriams gali būti naudingi ir išorės šalių patvirtinimai, siekiant gauti įrodymų, susijusių su sudarytais sandoriais, prisiimtais įsipareigojimais ir pan. Pavyzdžiui, išorės šalių patvirtinimo procedūros gali būti atliekamos norint gauti įrodymų, ar sutartyse arba susitarimuose su trečiosiomis šalimis nėra:
Pirmiausia auditoriui rekomenduojama susipažinti su audituojamo subjekto siųstais ir gautais išorės patvirtinimais ir tik po to, jei reikia, įsitikinti jų patikimumu arba gauti papildomų audito įrodymų, atrankos būdu išsiųsti papildomus paklausimus dėl išorės patvirtinimų.
Auditoriaus tikslas pagal 2540-ąjį TAAIS – surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, ar apskaitiniai įverčiai ir susiję atskleidimai finansinėse ataskaitose yra pagrįsti laikantis taikomos finansinės atskaitomybės tvarkos.
2540-ojo TAAIS 13 dalyje nurodyta, kad auditorius turi įgyti supratimą apie įmonės apskaitinius įverčius tiek, kiek būtina norint nustatyti tinkamą pagrindą reikšmingo iškraipymo rizikai finansinių ataskaitų ir tvirtinimų lygmeniu aptikti ir įvertinti. Šiame etape auditoriaus taip pat turi peržiūrėti ankstesnių apskaitinių įverčių rezultatus ir, jei taikytina, jų vėlesnį pakartotinį įvertinimą, kad būtų galima nustatyti ir įvertinti reikšmingo iškraipymo riziką einamuoju laikotarpiu. Be to, auditorius turi įvertinti, ar audito grupės nariams reikalingi specialūs įgūdžiai ar žinios, kad jie galėtų atlikti tolesnes audito procedūras, susijusias su apskaitiniais įverčiais.
Kaip numatyta 2540-ojo TAAIS 16 dalyje, auditorius, nustatydamas ir įvertindamas reikšmingo iškraipymo riziką, susijusią su apskaitiniu įverčiu ir susijusiais atskleidimais tvirtinimų lygmeniu, turi atskirai įvertinti įgimtą riziką ir kontrolės riziką, atsižvelgdamas į šiuos dalykus:
Rizikos įvertinimo ir tolesnių audito procedūrų, kurias reikia atlikti pagal 2540-ąjį TAAIS, pobūdis, laikas ir apimtis skirsis priklausomai nuo apskaitinio įverčio įvertinimo neapibrėžtumo ir susijusios reikšmingo iškraipymo rizikos vertinimo. Jei įvertinimo neapibrėžtumas, sudėtingumas ir subjektyvumas labai nedideli, šiems apskaitiniams įverčiams reikalaujamos rizikos vertinimo ir tolesnės audito procedūros nebūtų išsamios. Jei įvertinimo neapibrėžtumas, sudėtingumas ar subjektyvumas yra labai dideli, tokios procedūros turėtų būti daug išsamesnės.
Pagal 2540-ojo TAAIS 18 dalį, tolesnės auditoriaus atliekamos audito procedūros turi apimti vieną ar kelias iš toliau išvardytų procedūrų:
2540-ojo TAAIS 32 dalyje nurodyta, kad auditorius turi įvertinti, ar vadovybės nutarimai ir sprendimai dėl apskaitinių įverčių, įtrauktų į finansines ataskaitas, net jeigu jie ir pagrįsti, turi galimo vadovybės šališkumo požymių. Nustatęs galimo vadovybės šališkumo požymių, auditorius įvertina jų pasekmes auditui.
Taikydamas 2330-ojo TAAIS 25 ir 26 dalių reikalavimus apskaitiniams įverčiams auditorius, remdamasis atliktomis audito procedūromis ir gautais audito įrodymais, įvertina ar:
Pagal 2540-ąjį TAAIS auditorius, remdamasis atliktomis audito procedūromis ir gautais audito įrodymais, turi įvertinti, ar apskaitiniai įverčiai ir susiję atskleidimai yra pagrįsti laikantis taikomos finansinės atskaitomybės tvarkos, ar jie nėra iškraipyti.
Kaip nurodyta 2540-ojo TAAIS 38 dalyje, informuodamas už valdymą atsakingus asmenis ar vadovybę apie tam tikrus dalykus, auditorius turi apsvarstyti ir su apskaitiniais įverčiais susijusius klausimus, jei tokių yra, ir pranešti apie juos, atsižvelgti į tai, ar reikšmingo iškraipymo rizikos priežastys yra susijusios su įvertinimo neapibrėžtumu ar su sudėtingumo, subjektyvumo ar kitų įgimtos rizikos veiksnių poveikiu apskaitiniams įverčiams ir susijusiems atskleidimams.
Vadovaudamasis 2540-ojo TAAIS 29 dalimi, auditorius į audito dokumentus turi įtraukti:
Pagal VSAFAS, viešojo sektoriaus subjektai gali atlikti apskaitinius įverčius šiose srityse:
2560-ojo TAAIS 2 dalyje minima finansinės atskaitomybės tvarka finansinių ataskaitų rinkiniui yra Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai, biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniui – Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys šio rinkinio sudarymą.
2560-ojo TAAIS 5 dalies d punkte nurodyta finansinių ataskaitų paskelbimo data yra Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme pateikta viešojo sektoriaus metinių ataskaitų rinkinių skelbimo data.
Kitaip, nei nurodyta 2560-ojo TAAIS A4 ir A5 dalyse, viešojo sektoriaus finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos gali būti paskelbiamos be auditoriaus išvados, todėl jų data gali būti ankstesnė (paprastai taip ir yra) nei valstybinio audito išvados data.
Jei iki auditoriaus išvados datos finansinės ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitos neparengtos ar nepatvirtintos, dėl valstybinio audito išvados sudarymo rekomenduojama konsultuotis su metodologais, nes 2560-ojo TAAIS A3 punkte nurodyta, kad auditoriaus išvados data negali būti ankstesnė nei finansinių ataskaitų patvirtinimo data.
Įvykiai nuo finansinių ataskaitų iki auditoriaus išvados datos
2560-ojo TAAIS 7 dalies b punkte ir 9 dalyje nurodyti paklausimai teikiami kartu su kitais rašytiniais paklausimais.
2560-ojo TAAIS A9 dalyje paklausimai dėl konkrečių aspektų nėra svarbūs audituojant viešojo sektoriaus subjektus (pvz., nurodyti 2560-ojo TAAIS A9 dalies 1 ir 3 punktuose), tačiau auditorius taip pat gali teikti paklausimus dėl įvykių, kurie:
Faktai, kuriuos auditorius sužino po finansinių ataskaitų paskelbimo datos
Jei auditorius po išvados paskelbimo sužino faktų, dėl kurių, jei būtų juos žinojęs išvados teikimo metu, būtų pakeitęs auditoriaus nuomonę, ir nusprendžia, kad būtina taisyti finansines ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitas, o jų ištaisyti nėra galimybės, arba vadovybė nesiima jų taisyti, jis turi įvertinti naujų faktų reikšmingumą ir poreikį užkirsti kelią pasitikėjimu auditoriaus išvada, kaip numatyta 2560-ojo TAAIS 17 dalyje. Dėl šių dalykų rekomenduojama konsultuotis su metodologais.