Į valstybės metinių ataskaitų rinkinio sudėtį įeina valstybės metinių finansinių ataskaitų ir metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai ir valstybės pažangos ataskaita. Pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą[1] audito išvadoje turi būti nurodyta, ar veiklos ataskaitoje, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus ji rengiama, valstybės pažangos ataskaitoje, pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis. Todėl šioje ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys turi būti įvertinti, o vertinimo rezultatai pateikti audito išvadoje, vadovaujantis 2720-ojo TAAIS reikalavimais.
Valstybės pažangos ataskaita apima[2] Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Valstybės pažangos ataskaita nėra finansinė ataskaita. Tai ataskaita savo turiniu atitinkanti 2720-ojo TAAIS (12 d. a)) pateiktą metinės ataskaitos sąvoką, o joje pateikta finansinė informacija – kitos informacijos, kuri turi būti vertinama vadovaujantis 2720-ojo TAAIS reikalavimais, sampratą (2720-ojo TAAIS 12 c)).
įvertinti, ar tarp šių finansinių duomenų ir finansinių ataskaitų yra reikšmingas nesuderinamumas;
apsvarstyti, ar finansiniai duomenys ir auditoriaus per auditą įgytos žinios nėra reikšmingai nesuderintos atsižvelgiant į per auditą surinktus įrodymus ir padarytas išvadas.
Finansiniai duomenys, kurie gali būti pateikiami valstybės pažangos ataskaitoje ir kurie turėtų būti vertinami, gali būti:
sumos ar kiti dalykai, kurie turėtų būti tokie patys kaip finansinėse ataskaitose pateiktos sumos arba kiti dalykai (pvz., lentelės, diagramos ir pan., kuriose pateikiama dalis informacijos iš MFAR ar MBAR);
sumos ar kiti dalykai, kurie gali būti naudojami MFAR ar MBVAR pateiktoms sumoms arba dalykams apibendrinti arba detaliau paaiškinti (pvz., turto likučio detalizavimas pagal teritorinius skyrius ar kitus komponentus, informacija apie reikšmingus sandorius, apskaitinius įvertinimus).
Planuodamas auditą, auditorius turėtų:
Nustatyti reikšmingumą dėl finansinių duomenų, kurie pateikti valstybės pažangos ataskaitoje, atrankai ir neatitikimų vertinimui. Rekomenduojama naudoti tą patį reikšmingumą, kaip ir finansinių ataskaitų auditui.
Priimti profesinį sprendimą, kurių duomenų atitiktį finansinėms ir biudžeto vykdymo ataskaitoms reikia įvertinti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 16 str. 4 d.; nurodyti, kokie ir kaip bus atrinkti finansiniai duomenys, kurie bus vertinami. Auditorius neprivalo palyginti (įvertinti atitiktį finansinėms ir biudžeto vykdymo ataskaitoms arba auditoriaus žinioms) visas kitoje informacijoje pateiktas sumas ar kitus straipsnius (amounts or other items) (t. y. finansinę ir nefinansinę informaciją). Auditorius turi priimti profesinį sprendimą, kurias sumas ar kitus straipsnius palygins su finansinėse ir biudžeto vykdymo ataskaitose pateiktais duomenimis (valstybės pažangos ataskaitos atveju – tai būtų finansiniai duomenys, pateikti šioje ataskaitoje).
Suplanuoti audito procedūras, kurios reikalingos atrinktiems finansiniams duomenims patikrinti. Tai turėtų būti procedūros, kuriomis būtų:
palyginti atitinkami finansiniai duomenys, pateikti valstybės pažangos ataskaitoje, su valstybės FAR ar BVAR pateiktais duomenimis;
įvertinta, ar atitinkami finansiniai duomenys ir kita susijusi informacija valstybės pažangos ataskaitoje atskleista taip, kad atitiktų ar neprieštarautų FAR ar BVAR pateiktai informacijai ir finansiniams duomenims;
įvertinta, ar nėra kitos informacijos ir finansinių duomenų, kurios atitiktį auditorius turėtų vertinti (vadovaujantis 2720-ojo TAAIS 15 d., skaitydamas valstybės pažangos ataskaitą, auditorius turėtų būti budrus ir pastebėti požymius, kad kita informacija, nesusijusi su finansinėmis ataskaitomis ar auditoriaus per auditą įgytomis žiniomis, yra reikšmingai iškraipyta);
patikrinta, ar lentelėse ar tekste pateikti duomenys yra aritmetiškai teisingai pateikti (lentelėse teisingai susumuotos sumos, teisingai apskaičiuotos procentinės dalys ir pan.);
iš vadovybės gauta informacija apie atitinkamų finansinių duomenų, kurie pateikti valstybės pažangos ataskaitoje, suderinimą ir detalizavimą, kur reikia, kad būtų galima įsitikinti jų suderinamumu su valstybės FAR ar BVAR duomenimis.
[1] Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, 16 str. 4 d.
[2] Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, 11 str. 3 d.
