Auditorius turi suprasti grupėje ar subjekte taikomą finansinės atskaitomybės tvarką ir apskaitos politiką bei jos keitimo priežastis ir visos grupės apskaitos metodų ir praktikos nuoseklumą (kai atliekamas grupės auditas). Jis taip pat turi suprasti, ar konkretus subjektas (atrinkti komponentai) taiko kitokią atskaitomybės tvarką, kurią parinko atsižvelgdamas į savo aplinkos pobūdį ir aplinkybes.
VK atliekamų auditų atveju, didžioji dalis viešojo sektoriaus subjektų taiko vienodą ar panašią apskaitos tvarką, tačiau yra išimčių, kurias auditorius turi identifikuoti.
Auditoriui rekomenduojama:
suprasti ir įvertinti finansinės apskaitos organizavimą audituojamoje grupėje ir konkrečiuose jos komponentuose ar audituojamame subjekte;
susipažinti su biudžeto programų išlaidų sąmatomis, turtiniais įsipareigojimais, investicijų sumomis;
nustatyti, kokios ir pagal kokią nustatytą tvarką finansinės, biudžeto vykdymo ir kitos ataskaitos rengiamos ir teikiamos (Tvarkų ir kitos informacijos skiltyje pateikta informacija apie Valstybės kontrolės finansinio audito metu audituojamus subjektus, jų rengiamų metinių ataskaitų rinkinių sudėtį ir atsakingus asmenis bei institucijas);
susipažinti su patvirtintu sąskaitų planu, apskaitos politika ir kitais pagrindiniais finansinės apskaitos dokumentais, svarbiausias ūkines operacijas reglamentuojančiais dokumentais (įsakymais, sutartimis ir pan.) (tiek grupės lygiu, tiek atitinkamuose pasirinktuose komponentuose);
susipažinti su ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo, apdorojimo, grupavimo, apibendrinimo ir pateikimo ataskaitose procedūromis. Rekomenduojama kiekvienoje apskaitos srityje atlikti nuoseklios peržiūros testą – iš apskaitos sistemos pasirinkti tipines ūkines operacijas ir nustatyti jų fiksavimo procesus, atliekamus audituojamame subjekte;
išskirti reikšmingas operacijas, atliekamas sistemiškai ir nesistemiškai;
prireikus atlikti konkrečių apskaitos sričių planavimo analitines procedūras;
išanalizuoti finansinius ir veiklos rodiklius, finansines ataskaitas pagal apskaitos sritis;
įvertinti kitą, auditoriaus nuomone, reikšmingą informaciją, susijusią su grupės ar audituojamo subjekto apskaitos sistema.
Grupės auditorius turi suprasti šiuos dalykus apie konsolidavimo procesą:
su taikoma finansinės atskaitomybės tvarka susijusius dalykus:
kiek grupės subjektų vadovybė supranta taikomą finansinės atskaitomybės tvarką;
grupės subjektų nustatymo ir jų įtraukimo į apskaitą procesą pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką;
susijusių šalių santykių ir sandorių nustatymo procesą, siekiant finansines ataskaitas parengti pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką;
grupės finansinėms ataskaitoms taikomus apskaitos metodus, tokių metodų pasikeitimai nuo praėjusių finansinių metų ir pasikeitimai, atsiradę dėl naujų ar peržiūrėtų standartų pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką;
su konsolidavimo procesu susijusius dalykus:
grupės vadovybės procesus, skirtus susipažinti su grupės subjektų taikomais apskaitos metodais ir, jeigu taikoma, užtikrinti, kad, rengiant grupės finansinėms ataskaitoms reikalingą grupės subjektų finansinę informaciją, būtų laikomasi bendrų apskaitos metodų, kad būtų nurodyti apskaitos metodų skirtumai, ir, jeigu reikalaujama pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką, kad jie būtų atitinkamai koreguojami. Bendri apskaitos metodai yra konkretūs grupės priimti principai, pagrindai, susitarimai, taisyklės ir praktika, grindžiami taikoma finansinės atskaitomybės tvarka, kuriuos grupės subjektai nuosekliai taiko teikdami ataskaitas apie panašius sandorius;
grupės vadovybės procesus, skirtus užtikrinti, kad grupės subjektai laiku teikia išsamias ir tikslias finansines ataskaitas, reikalingas konsolidavimo procesui;
grupės IT aplinkos organizavimą konsolidavimo tikslais ir politikas, kuriose apibūdinamas informacijos perdavimas konsolidavimo proceso metu, įskaitant naudojamas IT taikomąsias programas;
grupės vadovybės procesus, skirtus informacijai apie pobalansinius įvykius gauti;
su konsolidavimo koregavimais ir pergrupavimais susijusius dalykus:
konsolidavimo koregavimų registravimo procesą, įskaitant susijusių apskaitos įrašų rengimo, tvirtinimo ir apdorojimo tvarką, ir už konsolidavimą atsakingų darbuotojų patirtis;
pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką privalomus konsolidavimo koregavimus;
loginį įvykių ir sandorių, dėl kurių reikalingi konsolidavimo koregavimai, pagrindimą;
sandorių tarp grupės subjektų dažnį, pobūdį ir dydį;
sandorių grupės viduje, sąskaitų likučių grupės viduje stebėsenos, kontrolės, suderinimo ir eliminavimo procedūras.
