Rengdamas audito planą auditorius turi apsispręsti, kokią dalį tiriamosios visumos audituoti ir, jeigu nuspręsta audituoti mažiau nei 100 proc., atlikti pačią atranką. Paprastai audite galima:
pasirinkti tikrinti visus vienetus – tai 100 proc. tiriamosios visumos tikrinimas. Šis metodas tinkamas, kai vienetų skaičius yra nedidelis, o vertė – didelė; rizika buvo įvertinta kaip reikšminga arba kompiuterizuotos audito priemonės (CAAT) leidžia efektyviai patikrinti visus vienetus;
atlikti atranką – tai audito procedūrų atlikimas mažiau kaip 100 proc. audito objektui ar sričiai svarbios tiriamosios visumos vienetų. Atrankai atlikti gali būti taikoma:
Statistinė atranka – tai duomenų atrinkimas ir įvertinimas, siekiant pateikti išvadą apie visumą, remiantis tikimybių teorijos dėsniais. Atliekant statistinę atranką, imties vienetai (pvz.: projektai, sutartys, respondentai ir kt.) turi būti atrinkti taip, kad kiekvienas vienetas iš visumos turėtų galimybę būti atrinktas (patekti į imtį). Tik atlikęs statistinę atranką auditorius galės gauti užtikrinimą dėl visos tiriamosios visumos.
Nestatistinė atranka – tai tam tikrų imties vienetų atrinkimas iš visumos, priklausantis nuo auditoriaus profesinio sprendimo. Šis metodas gali būti taikomas, kai norima atsirinkti vienetus dėl jų specifinių savybių, pvz., tai gali būti didelės vertės ar rizikos objektai. Tai efektyvus audito įrodymų rinkimo metodas, tačiau tai nėra statistinė atranka, todėl rezultatų negalima pritaikyti visai populiacijai.
Statistinės ir nestatistinės atrankos derinys – tai kelių etapų atranka, kai tam tikri reikšmingiausi vienetai (pvz.: didžiausi, rizikingiausi ir kt.) atrenkami profesiniu sprendimu, o likusiems vienetams taikoma statistinė atranka.
Rekomenduojame taikyti statistinę atranką arba statistinės atrankos ir aukštos vertės elementų 100 proc. testavimo kombinaciją, nes tik šie metodai garantuoja rezultatų reprezentatyvumą ir apskaičiuojamą rezultatų paklaidą.
Atrankos procesas
Pagrindiniai audito atrankos etapai:
Atrankos tikslo nustatymas. Auditorius turi nuspręsti, ar atrankos tikslas yra gauti objektyvius ir visą populiaciją apibendrinančius rezultatus, ar gauti specifinę informaciją apie tam tikrą grupę ar reiškinį, kuri nėra skirta atspindėti visos populiacijos. Atrankos tikslas nurodomas darbo dokumentuose.
Tiriamos visumos nustatymas. Atliekant atranką reikia žinoti, kas yra tiriamoji visuma ir koks jos dydis.
Tiriamos visumos suskaidymas. Atrankai vykdyti visada geriau turėti kuo labiau homogenišką (vienalytę) tiriamąją visumą. Kai visuma palyginti nevienoda, rekomenduotina įvertinti galimybę ją suskaidyti į mažesnes dalis. Pavyzdžiui, jeigu turima duomenų visuma apima visų audituojamu laikotarpiu gydytojų paskirtų vaistų pavadinimus, kiekius ir kainas, auditoriui gali būti naudinga turimą duomenų visumą suskirstyti į mažesnes grupes, kurios nagrinėjamos atskirai – taip gaunamos tikslesnės įžvalgos. Kriterijai, pagal kuriuos skaidytume, gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo nagrinėjimo audito klausimo ir kriterijaus, pvz.: pagal ligų grupes, vietoves (miestas / kaimas), asmens sveikatos priežiūros įstaigos tipus, kainas ir pan. Skaidyti į mažesnes tiriamas visumas tikslinga ir tada, jei matoma, kad yra labai išsiskirianti tam tikrų vienetų grupė, kurią galima būtų nagrinėti 100 proc. ar kitu profesiniu sprendimu pasirinktu metodu. Likusia tiriamąja visuma šiuo atveju laikomi visi likę vienetai ir jai taikomas tinkamiausias atrankos metodas. Jeigu tiriamoji visuma buvo suskaidyta, darbo dokumentuose nurodoma, kaip ir kodėl ji suskaidyta į mažesnes dalis.
Atrankos būdo ir metodo pasirinkimas. Kaip nurodyta pirmiau, atrankos būdas gali būti statistinis, nestatistinis arba kombinuotas. Statistinė ir nestatistinė atranka gali būti atliekama įvairiais metodais (išsamiau Audito metodai) Tinkamiausias būdas ir metodas parenkamas atsižvelgiant į tiriamą visumą ir atrankos tikslą. Nuo tikslo daugiausiai priklauso atrankos būdo pasirinkimas, o nuo turimų duomenų (elektroniniai ar popieriniai, homogeniški ar ne ir pan.) – atrankos metodo pasirinkimas. Norint gauti užtikrinimą dėl visos tiriamosios visumos, reikia taikyti statistinius atrankos metodus. Kitais atvejais gali būti tinkami ir nestatistiniai. Darbo dokumentuose reikia nurodyti pasirinktą būdą (statistinė ar nestatistinė atranka) ir metodą (-us). Jei pasirenkamas nestatistinis atrankos būdas, toks pasirinkimas turi būti papildomai argumentuotas.
Imties dydžio nustatymas. Nuo imties dydžio priklauso tyrimų rezultatų reprezentatyvumas ir paklaida. Kuo didesnė imtis, tuo mažesnė rezultatų paklaida ir tikslesnės tyrimo išvados, ir atvirkščiai – kuo mažesnė imtis, tuo didesnė rezultatų paklaida ir mažiau tikslios tyrimo išvados. Darbo dokumentuose nurodoma, kaip ir kodėl buvo pasirinktas tam tikras imties dydis, kokią dalį tiriamosios visumos sudaro imtis procentais, jeigu imties dydis nebuvo skaičiuojamas pagal imties dydžio nustatymo formulę. Esant galimybei galima nurodyti imties procentą ir pagal vertę. Atrankos vienetai gali būti piniginiai arba fiziniai vienetai (pvz.: bylos, gyventojų prašymai, subjektų atliktų patikrinimų dokumentai, sąskaitos ir pan.).
Imties vienetų atrinkimas. Taikant pasirinktą atrankos būdą ir metodą iš visumos (populiacijos) atrenkami konkretūs vienetai testavimui. Darbo dokumentuose nurodoma, kaip buvo atrinkti konkretūs vienetai (pvz., sisteminėje atrankoje kiekvienas n-asis vienetas pradedant nuo x-ojo vieneto).
Reikiamų audito procedūrų su atrinktais vienetais atlikimas ir rezultatų apibendrinimas. Atlikus reikiamas procedūras, turi būti apibendrinami rezultatai, kurie taip pat pateikiami darbo dokumentuose. Jeigu buvo taikyta statistinė atranka, auditorius įvertina nustatytus nuokrypius ir priima profesinį sprendimą dėl jų pritaikymo visumai, iš kurios testuotas vienetas buvo atrinktas. Šis atrankos rezultatų vertinimo būdas vadinamas nuokrypių ekstrapoliavimo į visumą būdu.
Audito planavimo metu turi būti atlikti atrankos proceso 1–5 etapai, nurodyti pastraipoje pirmiau ir reikiama informacija (tiriamoji visuma ir jos dydis, atrankos būdas ir metodas, imties dydis) pateikta audito plane. Atkreipiame dėmesį, kad audito plane nurodyti planuojamą atrankos būdą ir imties dydį svarbu, nes ši informacija būtina procedūroms suplanuoti ir įvertinti joms atlikti reikalingus išteklius (kiek reikės žmonių ir kiek darbo dienų konkrečiai procedūrai atlikti). 6 etapas „Imties vienetų atrinkimas“ planavimo metu atliekamas, jeigu turimos reikiamos tiriamosios visumos.
Jeigu auditorius neturi galimybės planavimo etape atlikti 3–6 atrankos etapų (pvz.: laukiama, kol audituojamas subjektas surinks naujausius duomenis, į audito planą įtraukiami nauji audituojami subjektai ir duomenų bus prašoma pagrindinio tyrimo metu, audituojamieji negalėjo pateikti duomenų, nes jie laikomi decentralizuotai popierinėse bylose ir nėra apyrašų, iš kurių galima atlikti atranką ir pan.), audito plane nurodomos priežastys, kodėl atrankos atlikti negalima, ir kad ji bus atliekama pagrindinio tyrimo metu. Šiuo atveju audito plane turi būti įvardijama, ką laikysime tiriamąja visuma.
Tik išskirtiniais atvejais, kai rengiant audito planą neturima jokios informacijos apie planuojamą tiriamą visumą (ir jos nebuvo galima gauti išankstinio tyrimo metu), plane galima nenurodyti imties dydžio, nurodant, kad jis bus apskaičiuojamas gavus reikiamus duomenis.
