Audito ataskaitos projekto rengimas

Audito ataskaitos projekto rengimas

Audito ataskaitos projekto rengimą organizuoja audito grupės vadovas, kuris užtikrina, kad ataskaitos projektas būtų parengtas audito strategijoje numatytais terminais. Rengiant projektą gali dalyvauti ir kiti audito grupės nariai. Išsamiau audito grupės atsakomybė ir veiksmai rengiant audito ataskaitos projektą aprašyta Valstybinių auditų kokybės užtikrinimo vadove.

Parengus ataskaitos projektą dar kartą peržiūrima audito strategija, programos ir audito rezultatų suvestinė, siekiant įsitikinti, kad visi audito ataskaitos projekte nurodyti dalykai buvo įvertinti ir surinkti tinkami bei pakankami įrodymai.

Jeigu rengiant audito ataskaitos projektą iki jo pateikimo valstybės kontrolieriaus pavaduotojui, kuriam tiesiogiai pavaldus auditą atliekantis audito departamentas, buvo gauta naujos informacijos ar nustatyta naujų faktų, dėl kurių keitėsi audito rezultatai, auditoriaus vertinimai, išvados, rekomendacijos ar kt., šie pakeitimai turi būti dokumentuoti (patikslinti anksčiau rengti arba parengti nauji darbo dokumentai) ir atitinkamai patikslinta audito rezultatų suvestinė. Kai gauta nauja informacija iš esmės nekeičia audito rezultatų, audito grupė sprendžia:

  • ar tikslinti tik audito rezultatų suvestinę (netikslinant darbo dokumentų);
  • ar tikslinti audito rezultatų suvestinę ir patikslinti ar parengti naujus darbo dokumentus.

Jeigu po audito ataskaitos projekto pateikimo VKP arba derinant jį su audituojamu subjektu buvo gauta naujos informacijos ar nustatyta naujų faktų, dėl kurių keitėsi audito rezultatai, auditoriaus vertinimai, išvados, rekomendacijos ar kt., nėra redaguojami anksčiau parengti ir patvirtinti darbo dokumentai ir audito rezultatų suvestinė. Šie pakeitimai turi būti dokumentuoti naujuose darbo dokumentuose (priklausomai nuo gautos informacijos, tai gali būti nauji darbo dokumentai ar atnaujinti dokumentai ankstesnių darbo dokumentų pagrindu) ir atitinkamai ViPSIS įkeliama nauja patikslinta audito rezultatų suvestinė. Tai dokumentuojama atskiroje ViPSIS procedūroje, kaip tai numatyta ViPSIS naudotojų vadovuose. Kai gauta nauja informacija iš esmės nekeičia audito rezultatų, audito grupė sprendžia:

  • ar tikslinti tik audito rezultatų suvestinę (nerengiant naujų darbo dokumentų);
  • ar tikslinti audito rezultatų suvestinę ir parengti naujus darbo dokumentus.

Visais atvejais audito rezultatų suvestinėje turi būti nurodytos atliktų pakeitimų ar patikslinimų priežastys ir pateikiama nuoroda į dokumentą, kuriame pateikta atnaujinta informacija.

Audito ataskaitai keliami reikalavimai

Siekiant užtikrinti, kad ataskaita būtų parengta kokybiškai ir būtų aktuali visiems jos vartotojams, ji turėtų atitikti šiuos principus:

  • išsamumo principas reikalauja, kad audito ataskaita apimtų visą reikalingą su audito tikslu ir klausimais susijusią informaciją, argumentus ir būtų pakankamai detali, kad skaitytojas lengvai suprastų audito objektą, pastebėjimus, išvadas ir rekomendacijas. Skaitytojas taip pat turi žinoti, ar audito objektui, tikslui, apimčiai, metodams ar duomenims taikomi kokie nors apribojimai, kad galėtų pagrįstai interpretuoti ataskaitoje pateiktus pastebėjimus, išvadas ir rekomendacijas ir nebūtų suklaidintas;
  • objektyvumo principas reikalauja, kad auditorius taikytų profesinį sprendimą ir skepticizmą, siekdamas užtikrinti, kad ataskaita būtų faktiškai teisinga ir kad rezultatai ir išvados būtų nešališki, nepriklausomi, subalansuoti ir tinkami pagal aplinkybes. Ją reikėtų rašyti neutraliu stiliumi, tinkamai atskleidžiant ne tik neigiamus, bet ir teigiamus veiklos aspektus (t. y. atspindėti tai, kas iš tikrųjų buvo nustatyta, o ne pernelyg pabrėžti veiklos trūkumus). Teigiamų aspektų pateikimas gali padėti pagerinti kitų organizacijų, kurios susipažino su ataskaita, veiklą. Ataskaitos teiginiai turi būti pagrįsti išsamia situacijos analize, audito objekto visumos supratimu. Remdamasis pagrindiniais argumentais, skaitytojas galės geriau suprasti išvadas ir rekomendacijas;
  • pateikimo laiku principas reiškia ataskaitos parengimą ir pateikimą laikantis teisės aktuose numatytų terminų;
  • tikslumo ir konsultavimosi principas reiškia faktų tikslumo patikrinimą su audituojamu subjektu. Ataskaitoje pateikti įrodymai turi teisingai ir visapusiškai atitikti faktus. Tikslumu skaitytojai užtikrinami, kad ataskaitos duomenys yra patikimi;
  • aiškumo principas reiškia, kad ataskaita turi būti lengvai skaitoma ir suprantama. Aiški ataskaitos struktūra ir antraštės leidžia perteikti sudėtingus klausimus ir interpretuoti rezultatus. Visa informacija pateikiama logiška seka. Turi būti paaiškintos vartojamos specialiosios sąvokos, terminai ir santrumpos, neturi būti vartojami dviprasmiški žodžiai. Paveikslų ir kitos vaizdinės informacijos naudojimas padeda aiškiau perteikti mintis;
  • glaustumo principas reiškia, kad ataskaitoje neturi būti su audito tikslu nesusijusių ar nereikšmingų faktų, nereikalingų detalių. Tačiau, atliekant sudėtingus auditus, reikia pateikti pakankamą informaciją, kad skaitytojai, neturintys specialiųjų žinių, galėtų suprasti jos turinį;
  • įtikinimo principas reiškia, kad ataskaita turi būti logiškai išdėstyta ir rodyti aiškų ryšį tarp audito tikslo, gautų audito įrodymų, audito pastebėjimų, išvadų ir rekomendacijų. Turi būti įtikinamai pateikti ir audito pastebėjimai su visais svarbiais argumentais.

Audito ataskaitos struktūra

Audito ataskaitoje (šabloną galima rasti  Šablonų skiltyje) turi būti:

  • Antraštinis (titulinis) lapas
  • Turinys
  • Pagrindiniai faktai
  • Santrauka
  • Įžanga
  • Audito rezultatai
  • Rekomendacijų įgyvendinimo planas
  • Priedai:
  • Santrumpos ir sąvokos
  • Audito apimtis ir metodai
  • Pokyčių vertinimo rodiklių duomenys
  • Kiti priedai

Pagrindiniai faktai. Šioje dalyje pateikiama skaičiais išreikšta svarbiausia informacija apie audito objektą ir audito rezultatus, į kurią auditoriai nori atkreipti ataskaitos skaitytojų dėmesį. Informacija pateikiama skaičiais išreikštais rodikliais ir trumpu paaiškinimu. Nedidelės apimties audito ataskaitose (neviršija 10 psl. be antraštinio lapo, turinio, pagrindinių faktų lapo ir priedų) pagrindinių faktų dalis gali būti nerengiama.

Santrauka – viena svarbiausių ataskaitos dalių. Ji turi sudominti skaitytojus. Informacija turi būti pateikta taip, kad skaitytojas suprastų atlikto audito esmę ir rezultatus.

Santraukos struktūra (skyriai):

  • Audito tikslas ir apimtis
  • Pagrindiniai audito rezultatai
  • Rekomendacijos

Paprastai nedidelės apimties audito ataskaitose santrauka neteikiama, o audito tikslas ir apimtis pateikiami įžangoje, išvados ir rekomendacijos – audito rezultatų dalies skyriuose.

Dalyje „Audito tikslas ir apimtis“ nurodoma, kuo remiantis atliktas auditas, pvz., įstatymo reikalavimais ir pan., pateikiamas audito tikslas, audituojamas (-i) subjektas (-ai), audituojamas laikotarpis. Prireikus, pateikiami audito objektui, tikslui, apimčiai, metodams ar duomenims taikomi kokie nors apribojimai. Jų gali atsirasti dėl auditoriaus pagrįsto sprendimo nevertinti tam tikrų dalykų, susijusių su audito objektu ir (ar) tikslu, arba dėl audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiksmų ar veiklos, kai nėra galimybės atlikti tam tikrų procedūrų ar gauti tam tikrų duomenų. Apribojimų nurodymas sumažina numatomų vartotojų nepagrįstus lūkesčius. Taip pat nurodoma, kad audito ataskaitoje pateikiami tik audito metu atlikti ir nustatyti dalykai, o nepriklausoma nuomonė dėl metinių ataskaitų rinkinio (metinio finansinių ataskaitų rinkinio, metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio) pareiškiama audito išvadoje. Taip pat nurodoma, kad auditas atliktas pagal TAAIS.

Dalyje „Pagrindiniai audito rezultatai“ apibendrinami svarbiausi audito rezultatai. Formuluojant pagrindinius pastebėjimus ir rengiant išvadas bei rekomendacijas, reikia matyti bendrą vaizdą ir nebūti smulkmeniškam, perteikti pagrindines audito ataskaitos mintis. Pagrindinių pastebėjimų, išvadų ir rekomendacijų patikimumas priklauso nuo audito rezultatų dalyje pateiktų įrodymų ir audito pastebėjimų.

Pagrindiniai audito rezultatai turi būti:

  • apibendrinantys ataskaitos dalies „Audito rezultatai“ poskyriuose ir (ar) skirsniuose pateiktus pastebėjimus ir išvadas, nurodant priežastis ir pasekmes;
  • pateikti aiškiai, suprantamai ir konkrečiai. Rekomenduojama naudoti ne abstrakčias frazes, tokias kaip „dauguma“ arba „kai kurie“, o skaičius, procentus ir proporcijas, nes tai suteikia vertinimui konkretumo ir rodo, kad ataskaita grindžiama audito rezultatais.

Audito metu įvykę pokyčiai, kuriuos tikslinga pateikti valstybinio audito ataskaitoje, pateikiami pagal poreikį santraukoje ir (ar) audito rezultatų dalyje.

Rekomendacijos formuluojamos apibendrinus ir susisteminus nustatytus iškraipymus ir neatitiktis. Rekomendacijos pagrindas – nustatyto fakto priežastis, t. y. rekomenduojame ne ištaisyti nustatytus iškraipymus ar neatitiktis, o ištaisyti ar panaikinti priežastis, dėl kurių tie iškraipymai ar neatitiktys atsirado.

Atsižvelgiant į rekomendacijų įgyvendinimu siekiamų pokyčių svarbą, jos grupuojamos į didelės, vidutinės ir mažesnės svarbos. Didelės ir vidutinės svarbos rekomendacijos yra pateikiamos audito ataskaitoje, o mažesnės svarbos rekomendacijos teikiamos tik rašte (oficialiame) audituojamam subjektui.

Esant poreikiui, didelės ir vidutinės svarbos rekomendacijos gali būti pateiktos rašte (oficialiame) audituojamam subjektui iki pateikiant jam audito ataskaitos projektą. Nepaisant to, ar šios rekomendacijos buvo įgyvendintos ar ne iki audito ataskaitos projekto pateikimo audituojamam subjektui, jos turi būti pateiktos projekte. Jeigu didelės ir vidutinės svarbos rekomendacijos:

  • buvo įgyvendintos iki audito ataskaitos projekto parengimo, jos pateikiamos ataskaitos audito rezultatų dalyje;
  • nebuvo įgyvendintos iki audito ataskaitos projekto parengimo, jos pateikiamos audito ataskaitos santraukoje rekomendacijų dalyje ir rekomendacijų įgyvendinimo plane.

Jei audito metu audituojamam subjektui ir (ar) pavaldžiai ar kontroliuojamai įstaigai buvo teiktos mažesnės svarbos rekomendacijos, šiame skirsnyje pažymima apie tai, nedetalizuojant pačių rekomendacijų. Pažymima, ar rekomendacijos buvo įgyvendintos audito metu.

Rekomendacijų priskyrimą svarbai reglamentuoja Valstybinio audito poveikio vertinimo metodika.

Rekomendacijos turi būti:

  • aiškios, suprantamos ir logiškos;
  • susijusios su audito tikslu, pagrindiniais audito pastebėjimais ir išvadomis;
  • skirtos konkrečiam adresatui. Jeigu veiklos trūkumo priežastis susijusi su audituojamo subjekto vidaus veikla ir jo priimamais sprendimais, rekomendacija teikiama audituojamam subjektui. Jeigu priežastis nesusijusi su audituojamo subjekto vidaus veikla, rekomendacija turi būti skirta pagal kompetenciją kitai institucijai;
  • naudingos, t. y. skirtos tobulinti subjekto veiklą;
  • formuluojamos kaip pokytis, kurio siekiama sprendžiant pastebėjime įvardytą problemą;
  • skirtos pašalinti esmines iškraipymų ar neatitikčių priežastis;
  • nurodančios, ką rekomenduojama keisti, paliekant subjektui pasirinkimo teisę, kaip tai padaryti. Jeigu auditoriai turi pakankamai pagrindimo dėl to, kaip geriausiai tai galima padaryti, gali būti nurodoma ir priemonė (-ės) ar būdas (-ai) rekomendacijai įgyvendinti;
  • suformuluotos taip, kad būtų įgyvendinamos, o įgyvendinimą būtų galima fiksuoti.

Siekiant rekomendacijų poveikio turi būti bendradarbiaujama su audituojamu subjektu. Svarbu užtikrinti, kad rekomendacijų įgyvendinimo priemonės būtų nukreiptos į iškraipymų ar neatitikčių ir jų priežasčių pašalinimą, pokytį ir jo rodiklių pasiekimą.

Įžanga. Pagrindinė įžangos paskirtis – glaustas bendros informacijos apie audituojamą sritį pateikimas (svarbi informacija, susijusi su audito objektu, subjektu). Rekomenduojama (pagal galimybę) informaciją įžangoje teikti schematiškai. Įžanga neturi būti pernelyg ilga ir išsami (rekomenduojama jos apimtis iki 2 psl.). Jeigu, auditoriaus nuomone, skaitytojui reikia išsamesnių duomenų, jie gali būti pateikti prieduose.

Audito rezultatai. Šioje dalyje nurodomi audito metu nustatyti ir neištaisyti reikšmingi iškraipymai ir neatitiktys, kurie aprašomi atsižvelgiant į jų reikšmingumo lygį – pradedant nuo reikšmingiausių.

Jeigu audito metu buvo nustatyta kiekybiškai ir (ar) kokybiškai labai reikšmingų iškraipymų ar neatitikčių, juos galima nurodyti audito ataskaitoje, net jei jie buvo ištaisyti audituojamu laikotarpiu. Jeigu audito ataskaitoje nurodomi iškraipymai ar neatitiktys, kurie buvo ištaisyti iki audito ataskaitos pateikimo, tačiau tai padaryta kitais finansiniais metais, ir nebuvo galimybės atitinkamai patikslinti finansinių ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitų, audito ataskaitoje reikia tai nurodyti.

Jeigu iki audito ataskaitos ir išvados rengimo yra neištaisytų nereikšmingų iškraipymų ir (ar) neatitikčių, ataskaitoje jie nenurodomi, tačiau kartu su ataskaita parengiamas raštas audituojamam subjektui, kuriame pateikiami tokie neištaisyti nereikšmingi iškraipymai ir (ar) neatitiktys. Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu audituojamo subjekto vadovybė ir atsakingi darbuotojai audito metu jau buvo informuoti apie tokius nustatytus iškraipymus ar neatitiktis ir nesiėmė priemonių jiems pašalinti (kai turėjo galimybę tai padaryti), toks faktas gali turėti įtakos šių iškraipymų ir neatitikčių reikšmingumo vertinimui ir atitinkamai auditoriaus sprendimui juos pateikti rašte ar audito ataskaitoje.

Pateikiant audito rezultatus, turi būti aiškus ir lengvai patikrinamas nustatyto audito tikslo, gautų audito įrodymų, audito pastebėjimų ir suformuluotų išvadų, rekomendacijų bei laukiamo audito poveikio ryšys.

Kiekviename audito rezultatų dalies skyriuje pateikiama:

  • audito kriterijus (-ai) ir jo šaltinis (-iai) (kur tinka) (šaltiniai nurodomi kartu su kriterijumi tekste arba pateikiami išnašose);
  • nustatytas iškraipymas ar neatitiktis;
  • priežastys, kurios lėmė iškraipymo ar neatitikties atsiradimą (pvz., kontrolės procedūrų trūkumas, šių procedūrų neefektyvumas ar kt.);
  • esamos pasekmės organizacijos ar kitai veiklai arba tikėtinos pasekmės, jei audituojamo subjekto vadovybė nesiims tinkamų priemonių valdyti atitinkamą riziką arba ištaisyti iškraipymą ar neatitiktį (kai tai įmanoma padaryti);
  • nustatyti teigiami dalykai ir geroji audituojamo (-ų) subjekto (-ų) praktika (pagal galimybę);
  • galimi nustatytų problemų sprendimo būdai (pagal galimybę ir nedubliuojant rekomendacijų);
  • audito metu įvykę pokyčiai (pagal poreikį);
  • audituojamo subjekto, eksperto nuomonė (pagal poreikį). Paprastai tai daroma, jeigu audituojamas subjektas nesutinka su auditoriaus vertinimais dėl tam tikrų dalykų;
  • informacija apie audituojamo subjekto veiklos ypatumus (jei tokių buvo nustatyta), kurie nedarė įtakos audituojamoms finansinėms ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitoms, bet gali turėti įtakos pirmiau nurodytiems dalykams ateityje (pvz., atitinkamų institucijų pradėtas tyrimas dėl galimos korupcijos ar turto pasisavinimo, kurio baigtis nėra aiški, arba po audituojamo laikotarpio, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, pasirašyta sutartis).

Kiekvienu atveju audito grupė sprendžia, kokiu eiliškumu ir kaip pateikti informaciją. Pvz.: audito kriterijai ir jų šaltiniai gali būti pateikti kaip įžanginė skyriaus dalis arba kiekviename poskyryje.

Jei įmanoma, sugrupuojami ir ataskaitoje atskirai pateikiami pastebėjimai dėl finansinių ataskaitų ir dėl biudžeto vykdymo ataskaitų, kad skaitytojui būtų lengviau suprasti auditoriaus nuomonių modifikavimo pagrindą (kai teikiama modifikuota nuomonė).

Ataskaitos teiginys gali būti labiau įtikinamas ir suprantamas, jeigu jį patvirtina konkretus pavyzdys. Siekiant geriau suprasti vertinamą dalyką, rekomenduojama naudoti iliustracijas: lenteles, paveikslėlius, nuotraukas ir pan. Jos turi būti suprantamos skaitytojui. Pavyzdžių ir iliustracijų skaičius turi būti racionalus, rekomenduojama juos teikti tik esminiais klausimais.

Audito rezultatų dalyje, jei tinka, nurodomi audito apimties apribojimai. Detaliai jie pateikiami priede „Audito apimtis ir metodai“.

Rekomendacijų įgyvendinimo planas. Šioje audito ataskaitos dalyje pateikiamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, kuriame turi būti pateikta:

  • laukiamas audito poveikis;
  • pastebėjimai, pateikiant kiekvieno pagrindinio audito rezultato esmę;
  • rekomendacijos (pokyčiai, kurių siekiama), jų svarba ir įgyvendinimo terminai;
  • pokyčių vertinimo rodikliai ir jų reikšmės (pradinė ir siektina) (jei taikoma);
  • priemonės, reikalingos problemai išspręsti, ir jų įgyvendinimo terminai;
  • subjektas, kuriam pateikta rekomendacija, ir subjektas, kuris įgyvendins rekomendacijų priemones.

Tais atvejais, kai dėl rekomendacijos priimtinumo ir jos vykdymo su subjektu, kuriam skiriama rekomendacija, nepasiekiama bendro sutarimo, rekomendacijų įgyvendinimo plane pateikiama subjekto nuomonė dėl rekomendacijos vykdymo.

Išsamiau apie audito rekomendacijų įgyvendinimo plane reikiamą nurodyti informaciją ir plano pildymo pavyzdžiai pateikiami Valstybinio audito poveikio vertinimo metodikoje.

Priedai. Jeigu ataskaitos tekste pateiktiems faktams ar argumentams pagrįsti reikia papildomos informacijos, ji gali būti pateikta prieduose. Ataskaitos priedai – įvairaus turinio dokumentai, turintys aiškų ryšį su audito rezultatų dalimi ir ją papildantys arba paaiškinantys. Priedai turi būti lengvai suprantami ataskaitos skaitytojui.

Pirmajame audito ataskaitos priede „Santrumpos ir sąvokos“ pateikiamos ataskaitoje vartojamos santrumpos ir sąvokos. Jeigu jų nėra daug (neviršija 10), jos teikiamos ne priede, o ataskaitos tekste (skliaustuose ar išnašose).

Antrajame ataskaitos priede „Audito apimtis ir metodai“ pateikiama informacija apie audito apimtį ir metodus. Šio priedo pradžioje nurodoma:

  • audituotas metinių ataskaitų rinkinys – metinės finansinės, biudžeto vykdymo ataskaitos (nurodomas kiekvienos ataskaitos, įskaitant aiškinamąjį raštą, pavadinimas) ir valstybės pažangos ataskaita (tik valstybės metinių ataskaitų rinkinio audito atveju);
  • pavaldžios, kontroliuojamos ir (ar) konsoliduojamos įstaigos (pavadinimai ir (ar) jų skaičius);
  • taikytas reikšmingumas;
  • apribojimai (jeigu yra);
  • nuoroda į tai, kad auditas atliktas pagal TAAIS, taikyti audito standartai ir suteikiamas pakankamo užtikrinimo apibūdinimas.

Toliau nurodoma:

  • pagrindiniai duomenys iš metinių ataskaitų rinkinio (turto likutis, pajamos ir sąnaudos, įplaukos ir išlaidos);
  • vertintos sritys ir atliktos audito procedūros dėl metinių ataskaitų rinkinio duomenų:
  • sritys, kuriose egzistuoja reikšmingo iškraipymo rizika;
  • sritys, kuriose vertintas vidaus kontrolės procedūrų efektyvumas (atliktas kontrolės testavimas) ir kokio pobūdžio kontrolės testai atlikti;
  • sritys, kuriose atliktos pagrindinės audito procedūros (detalieji testai ir (ar) analitinės procedūros), kokiems tvirtinimams gauti šios procedūros atliktos arba kokio pobūdžio procedūros atliktos;
  • bendras ataskaitų rinkinio vertinimas;
  • valstybės pažangos ataskaitoje pateiktos informacijos vertinimas (tik valstybės metinių ataskaitų rinkinio audito atveju).

Trečiajame audito ataskaitos priede „Pokyčių vertinimo rodiklių duomenys“ nurodomi pokyčių vertinimo rodiklių duomenys. Rengiant audito rekomendacijų įgyvendinimo planą, turi būti ne tik nustatyti ir su audituojamu subjektu suderinti pokyčių vertinimo rodikliai, jų siekiamos reikšmės ar pageidaujama pokyčio kryptis, bet ir turi būti sutarta, kas ir kada surinks ir pateiks pokyčių vertinimui reikalingus duomenis (tai ypač svarbu, jei pokyčių vertinimui reikalingi viešai neprieinami administraciniai duomenys, kuriais disponuoja audituojamas subjektas ar kitos viešojo sektoriaus institucijos). Išsamiau apie trečiajame priede reikiamą nurodyti informaciją – Valstybinio audito poveikio vertinimo metodikoje.

Valstybinio audito ataskaita turi būti parengta vadovaujantis Valstybės kontrolės dokumentų valdymo ir naudojimo reglamentu. Įforminimo reikalavimai, praktiniai rašymo patarimai ir pavyzdžiai nustatyti ir pateikti Finansinio audito išvadų ir ataskaitų rašymo gairėse.

Susiję dokumentai

Audito standartai