Visi teisės aktų pažeidimai iš esmės yra reikšmingi, tačiau vertindamas tokio pažeidimo įtaką audito išvadai auditorius privalo vadovautis savo nustatytu kokybiniu (o kur įmanoma – ir kiekybiniu) reikšmingumu. Toliau pateikiama kokybinio reikšmingumo pavyzdžių: pateikiamos sritys, kuriose nustatyti pažeidimai gali būti laikomi reikšmingais, net jei tokios pačios sumos pažeidimas kitoje srityje laikytinas nereikšmingu.
Kokybinio reikšmingumo pavyzdžiai:
Pažeidimai visada reikšmingi, kai:
Kai auditorius nustato, kad teisės aktų pažeidimai ar nesilaikymo atvejai turėjo reikšmingos įtakos audituojamo subjekto finansinėms ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitoms ir dėl to finansiniai duomenys nebuvo tinkamai pateikti finansinėse ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitose, jis turi pareikšti sąlyginę arba neigiamą nuomonę.
Jeigu įstaiga trukdo auditoriui surinkti pakankamus ir tinkamus audito įrodymus, būtinus nustatyti, ar buvo arba galėjo pasitaikyti nesilaikymo atvejų, kurie gali būti reikšmingi finansinėms ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitoms, jis turi pareikšti sąlyginę nuomonę arba atsisakyti pareikšti nuomonę dėl audito apimties apribojimo.
Jeigu auditorius negali nustatyti, ar įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai kilo dėl apribojimų, atsiradusių labiau dėl išorinių aplinkybių negu dėl audituojamo subjekto įtakos, jis turėtų apsvarstyti jų įtaką auditoriaus išvadai pagal 705-ojo TAAIS reikalavimus.
Tai atvejais, kai auditorius nustato pažeidimų, kurie yra nereikšmingi finansinėms ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitoms ir dėl jų audituojamo subjekto vadovybė nesiima tinkamų veiksmų padėčiai ištaisyti, jis turi apsvarstyti poreikį nustatytą teisės aktų nesilaikymo atvejį parašyti auditoriaus išvados „Pabrėžtinų dalykų“ pastraipoje.
Audito metu gali būti nustatyta, kad keli teisės aktai skirtingai reglamentuoja tam tikrą klausimą, o atitinkamos institucijos dar nėra jo išsprendusios ar išaiškinusios. Gali būti ir taip, kad teisės aktas nurodo, jog kad konkretesnes nuostatas turi numatyti atitinkama institucija įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, o šie dar nepatvirtinti. Tokiais atvejais auditoriai turi audito ataskaitoje aiškiai nurodyti, kad audito apimtys buvo apribotos ir dėl kokių priežasčių. Pavyzdžiui, jei audituojamas subjektas nesutinka su auditoriaus vertinimu ir, kitaip traktuodamas konkrečias teisės aktų normas, audito metu nustatytų pažeidimų neištaiso, ataskaitoje gali būti nurodyta, kad galimybę tiksliai ir objektyviai įvertinti situaciją ribojo skirtingas teisės akto normų interpretavimas. Šie dalykai, jei yra palyginti reikšmingi, taip pat pateikiami audito išvados dalyko pabrėžimo pastraipoje.
Jei audito metu teisės akte nustatomos dviprasmiškos, neaiškios ar viena kitai prieštaraujančios teisės akto nuostatos, pagal poreikį konsultuojamasi su Teisėtumo užtikrinimo departamentu Valstybinių auditų kokybės užtikrinimo vadove numatyta tvarka.
Audito metu nustačius teisės aktų pažeidimų, kurie buvo padaryti ankstesniais laikotarpiais, rekomenduojama atsižvelgti į galimą pažeidimo trukmę, preliminariai įvertinti galimą pažeidimo dydį (patirtą finansinę žalą ir pan.), remiantis tuo, įvertinti teisės akto nesilaikymo atvejo reikšmingumą ir priimti sprendimą dėl papildomų audito procedūrų poreikio. Jei toks ankstesniais laikotarpiais padarytas teisės akto pažeidimas turi reikšmingos įtakos ir audituojamo laikotarpio atitinkamų ataskaitų teisingumui, atitinkamai modifikuojama auditoriaus nuomonė.