Vadovaudamasis 2330-ojo TAAIS 6 d., auditorius turi parengti ir atlikti tolesnes audito procedūras, kurių atlikimo laikas bei apimtis yra grindžiami įvertinta reikšmingo iškraipymo rizika tvirtinimų lygmeniu ir yra jai pritaikyti. Kai atliekamas grupės auditas, grupės auditorius turi prisiimti atsakomybę už tolesnių audito procedūrų, kurios turi būti atliekamos, pobūdį, laiką ir apimtį ir turi nustatyti ne tik tai, kuriuose komponentuose turi būti atliekamos tolesnės audito procedūros, bet ir darbo, kuris turi būti atliekamas tokiuose komponentuose, pobūdį, laiką ir apimtį.
Grupės auditorius gali nustatyti, kad atliekant tolesnes audito procedūras kelių komponentų finansinė informacija gali būti laikoma viena imtimi, pvz., kai sandoriai laikomi homogeniškais dėl jiems būdingų tokių pačių ypatybių, kai susijusi reikšmingo iškraipymo rizika yra tokia pati ir kai kontrolės priemonės nuosekliai rengiamos ir naudojamos.
Kartais grupės ar komponento auditorius gali atlikti tolesnes audito procedūras dėl svarbių apskaitos sričių kaip vienos visumos (t. y. neišskaidytų tarp komponentų, pvz., atlikdamas fondų auditus). Tokiais atvejais atliekant šias procedūras dažniausiai bus naudojamas grupės darbinis reikšmingumas.
Grupę gali sudaryti didelis skaičius komponentų, kurių kiekvieno finansinė informacija atskirai grupės finansinėms ataskaitoms yra nereikšminga, o agregavus yra reikšminga. Esant tokioms aplinkybėms, kai svarbios ūkinių operacijų grupės, sąskaitų likučiai ar atskleista informacija yra išskaidyta tarp didelio skaičiaus komponentų, grupės auditorius, planuodamas ir atlikdamas tolesnes audito procedūras, gali susidurti su papildomais iššūkiais.
Tokiais atvejais (pvz., atliekant valstybės MAR auditą) procedūros, skirtos reaguoti į grupės finansinių ataskaitų, susijusių su komponento finansine informacija, reikšmingo iškraipymo riziką, gali būti efektyvesnės, kai jos atliekamos komponentų lygmeniu. Tai gali būti, kai, pvz., grupė turi:
Kai kuriais atvejais pakankamų tinkamų audito įrodymų galima surinkti centralizuotai atliekant tolesnes audito procedūras dėl tokių reikšmingų apskaitos sričių (pvz., jeigu jie yra homogeniški, jiems taikomos bendros kontrolės priemonės ir galima gauti prieigą prie tinkamos informacijos). Tolesnės audito procedūros taip pat gali apimti pagrindines analitines procedūras. Priklausomai nuo užduoties aplinkybių, komponentų finansinė informacija gali būti agreguojama tam tikru lygmeniu, kad atliekant pagrindines analitines procedūras galima būtų nustatyti lūkesčius ir skirtumo tarp užregistruotų sumų ir tikėtinų verčių sumą. Tokiais atvejais galėtų praversti automatiniai įrankiai ir būdai.
Reaguodamas į įvertintą reikšmingo iškraipymo riziką, grupės auditorius gali nustatyti, kad komponente būtina atlikti tokios apimties darbą (jei būtina, pasitelkus komponento auditorius):
Įtraukus nenuspėjamumo elementą į tai, kokios rūšies darbas turi būti atliekamas, kokiuose komponentuose turi būti atliktos procedūros ir kokia bus grupės auditoriaus dalyvavimo darbe apimtis, gali padidėti komponento finansinės informacijos reikšmingo iškraipymo, dėl kurio grupės finansinėse ataskaitose gali būti reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės, nustatymo tikimybė.
Kai kontrolės priemonių efektyvumas testuojamas centralizuotai (pvz., bendrų paslaugų centre naudojamos kontrolės priemonės ar bendrosios kontrolės priemonės), grupės auditoriui gali prireikti komunikuoti komponento auditoriams informaciją apie atliktą audito darbą.
Kai yra didesnės įvertintos grupės finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo rizikos sritys ar reikšminga rizika, dėl kurių turi būti atliktos tolesnės audito procedūros, grupės auditorius turi įvertinti tokių tolesnių audito procedūrų parengimo ir atlikimo tinkamumą.