Neištaisytų iškraipymų poveikio vertinimas

Auditorius, nustatęs iškraipymą, pirmiausia turėtų palyginti jį su darbiniu reikšmingumu, kad nustatytų, ar reikia atlikti ir kokios apimties tolesnes audito procedūras. Priimant šį sprendimą, rekomenduojama pasinaudoti Nustatytų iškraipymų ir pažeidimų kaupimo skiltyje pateikta 1 lentele.

2450-ojo TAAIS 11 dalyje nurodyta, kad auditorius turi nustatyti, ar kiekvienas atskirai arba visi kartu neištaisyti iškraipymai ir pažeidimai yra reikšmingi. Tai atlikdamas, auditorius turi atsižvelgti į kiekvieno iškraipymo dydį ir pobūdį, vertindamas jį tiek konkrečios apskaitos srities, tiek audituojamų ataskaitų kaip visumos kontekste; taip pat į konkrečias iškraipymų atsiradimo aplinkybes.

Pirmiausia auditorius turi įvertinti, ar atskiras iškraipymas yra reikšmingas; jeigu taip – jis turi būti įtrauktas į pagrindą modifikuotai auditoriaus nuomonei pareikšti.

Toliau visi iškraipymai sugrupuojami pagal kiekvieną audituotą ataskaitą ir vertinama jų įtaka konkrečiam straipsniui. Iškraipymų vertinimas gali būti atliekamas audito rezultatų suvestinėje (išsamiau – Audito rezultatų suvestinės skiltyje).

Vertinant konkretaus straipsnio iškraipymų ir pažeidimų reikšmingumą:

1.Iškraipymai (įskaitant ir tuos, kurie jau identifikuoti kaip atskirai reikšmingi) sugrupuojami pagal tas pačias apskaitos sritis, kaip buvo atliekama reikšmingų apskaitos sričių analizė (kaip aprašyta Apskaitos sričių ir komponentų atrankos skiltyje):

• finansinių ataskaitų rinkinio aukštesniojo lygio finansinės būklės ataskaitoje – pagal kiekvieną straipsnio detalumą, t. y. tuos straipsnius, kurie žymimi raide (pvz., A Ilgalaikis turtas, B Biologinis turtas ir t. t.), raide ir romėnišku skaitmeniu (pvz., A.I Nematerialusis turtas, C.V Pinigai) bei raide, romėnišku ir arabišku skaitmenimis (pvz., A.II.2 Pastatai, A.III.5 Kitas ilgalaikis finansinis turtas, C.III.6 Kitos gautinos sumos ir t. t.) (jei tokio detalumo straipsniai yra išskirti);
• veiklos rezultatų ataskaitoje – pagal pirmojo ir antrojo lygio straipsnius (pvz. A Pagrindinės veiklos pajamos ir A.I Finansavimo pajamos). Sąnaudos turėtų būti analizuojamos pagal žemesniojo lygio veiklos rezultatų ataskaitų klasifikaciją (t. y. pagal ekonominę klasifikaciją, pvz., B.I. Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, B.II Nusidėvėjimo ir amortizacijos), tačiau audito pabaigoje būtina įvertinta, ar pakankama apimtimi audituotos visos reikšmingos konsoliduotoje veiklos rezultatų ataskaitoje pateiktos sąnaudų sritys pagal valstybės funkcijas (pvz., B.I Bendrų valstybės paslaugų, B.II Gynybos);
• biudžeto išlaidų plano vykdymo ataskaitoje – pagal straipsnius, kurie žymimi dviem skaitmenimis (pvz., 2.7 Socialinės išmokos (pašalpos)), trimis skaitmenimis (pvz. 2.7.1 Socialinio draudimo išmokos (pašalpos) ir 2.7.2 Socialinė parama (socialinės paramos pašalpos) ir rentos) ir šešiais skaitmenimis (pvz., 2.7.2.1.1.1 Socialinė parama pinigais, 2.7.2.1.1.2 Socialinė parama natūra, 2.7.2.2.1.1 Rentos; 2.1.1.1.1.1 Darbo užmokestis pinigais, 2.2.1.1.1.16 Kvalifikacijos kėlimo išlaidos);
• pajamų plano vykdymo ataskaitai (jei rengiama) – pagal kiekvieną straipsnio detalumą.

2. Nurodomi visi nustatyti konkretaus straipsnio iškraipymai. Kiekvienam straipsniui atskirai susumuojami padidinimai (t. y. iškraipymai, dėl kurių konkretaus straipsnio vertė nurodyta didesnė, nei turėtų būti, – šios sumos audito rezultatų suvestinėje nurodomos su „+“ ženklu), atskirai – sumažinimai (t. y. iškraipymai, dėl kurių konkretaus straipsnio vertė nurodyta mažesnė, nei turėtų būti – šios sumos audito rezultatų suvestinėje nurodomos su „–“ ženklu);

3. Apskaičiuojamas padidinimų ir sumažinimų skirtumas – bendras konkretaus straipsnio iškraipymas (t. y. kiek ataskaitose pateiktas konkretaus straipsnio rodiklis skiriasi nuo to, kuris būtų pateiktas atlikus visus reikiamus koregavimus);

4. Tais atvejais, kai vykstant konsolidavimo procesui iškraipymai eliminuojami, auditorius, įvertinęs šių iškraipymų (iki jų eliminavimo) reikšmingumą, gali priimti profesinį sprendimą, kad tokiomis aplinkybėmis jie yra pagrindas pareikšti modifikuotą auditoriaus nuomonę (t. y. daro įtaką auditoriaus nuomonei dėl vertinamo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir nurodomi audito ataskaitoje ir išvadoje).

5. Visi antrame–ketvirtame punktuose nurodyti iškraipymo dydžiai (padidinimai, sumažinimai ir bendra įtaka) lyginami su reikšmingumu ir atitinkamai vertinama, ar straipsnis yra reikšmingai iškraipytas:

• jei atskirai padidinimai, sumažinimai ir bendras straipsnio iškraipymas mažesni už reikšmingumą – straipsnis nėra reikšmingai iškraipytas;
• jei atskirai padidinimai ir (ar) sumažinimai yra reikšmingi, tačiau bendras straipsnio iškraipymas nėra reikšmingas (kitaip sakant, sumažinimų įtaka eliminuoja padidinimų įtaką) – straipsnis nėra reikšmingai iškraipytas, bet atskirai reikšmingus iškraipymus reikia įtraukti į pagrindą modifikuotai auditoriaus nuomonei pareikšti;
• jei bendras straipsnio iškraipymas (bendra padidinimų ir sumažinimų įtaka konkrečiam straipsniui) yra reikšmingas – straipsnis yra reikšmingai iškraipytas (turi įtakos auditoriaus nuomonei).

6. Tais atvejais, kai yra nustatytas iškraipymas, dėl kurio konkretus straipsnis yra sumažintas ar padidintas, tačiau nėra žinoma tiksli iškraipymo suma, auditorius turi priimti profesinį sprendimą, ar ištaisius nustatytą iškraipymą ar pažeidimą tas pokytis būtų reikšmingas. Jei numatomas poveikis būtų reikšmingas, tokie iškraipymai ir pažeidimai nėra sumuojami prie žinomų klaidų, bet į juos turi būti atsižvelgiama, vertinant nustatytų padidinimų ir sumažinimų reikšmingumą, pvz.:

• auditorius nustatė, kad netinkamai taikant tam tikras VSAFAS nuostatas nebuvo įvertintas gautinų sumų nuvertėjimas;
• tikslios nuvertėjimo sumos nustatyti auditoriams nėra galimybės, o audituojamas subjektas audito metu pats tokio vertinimo neatliko;
• auditoriai įvertino, kad atlikus koregavimus dėl apskaičiuoto nuvertėjimo pasikeitimas būtų reikšmingas – ataskaitoje gautinos sumos reikšmingai padidintos;
• kiti iškraipymai (kurių sumos yra žinomos) gautinų sumų straipsnyje nėra reikšmingi;
• vertinant gautinų sumų straipsnio padidinimus, susumavus žinomus iškraipymus suma būtų nereikšminga, tačiau įvertinęs iškraipymo, kurio tiksli suma nėra žinoma, reikšmingumą, auditorius turėtų konstatuoti, kad gautinų sumų straipsnis yra reikšmingai iškraipytas – reikšmingai padidintas.

7. Jeigu konkrečiame straipsnyje ir padidinimai, ir sumažinimai yra reikšmingi, bet bendros įtakos straipsniui (padidinimų ir sumažinimų skirtumo) apskaičiuoti nėra galimybės, nes dalies reikšmingų iškraipymų sumos nėra žinomos, dėl galutinio tokio straipsnio iškraipymo vertinimo rekomenduojama konsultuotis su metodologais.

8. Jei auditorius įvertina, kad nustatytas iškraipymas, kurio tiksli suma nėra žinoma ir negali būti patikimai nustatyta, bet galima jo įtaka nėra reikšminga, į šiuos iškraipymus rekomenduojama neatsižvelgti vertinant padidinimų, sumažinimų ar bendro straipsnio iškraipymo reikšmingumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad dažnai iškraipymai viename straipsnyje yra susiję su iškraipymais kituose (pvz., neteisingai apskaičiuotas ilgalaikio turto nusidėvėjimas turės įtakos ilgalaikio turto likučiui, finansavimo sumoms, finansavimo pajamoms ir nusidėvėjimo sąnaudoms), todėl toks iškraipymas audito rezultatų suvestinėje turėtų būti pateiktas prie visų atitinkamų straipsnių – pirmajame aprašant plačiau, o kituose tik pateikiant nuorodą į pirmiau pateiktą aprašymą (dėl šios priežasties rekomenduojama pateiktus iškraipymus ir pažeidimus numeruoti). Į šią aplinkybę taip pat reikia atsižvelgti apsisprendžiant dėl neigiamos nuomonės arba atsisakymo ją pareikšti (jei viena klaida ar pažeidimas turėjo įtakos keliems straipsniams, tai neturėtų būti vertinama kaip paplitusios klaidos).