Metodikos svetainės Finansinio audito skyrelyje vartojama sąvoka „audituojamos ataskaitos“, kai nuostatos taikomos vienodai bet kuriai audituojamojo viešojo sektoriaus subjekto finansinių ar biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ataskaitai. Kai nuostatos skirtos konkrečiam finansinių ataskaitų, biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniui (rinkinio ataskaitai) ar valstybės pažangos ataskaitai – įvardijamas konkretus rinkinys ar konkreti ataskaita.
Toliau pateikiamos sąvokos, vartojamos tarptautiniuose aukščiausiųjų audito institucijų standartuose ir Valstybės kontrolės metodiniuose dokumentuose, kurios reikalingos suprantant standartų reikalavimus ir atliekant finansinį auditą.
Agregavimo rizika – tikimybė, kad agreguoti (apjungti, apibendrinti) grupės audito metu tarp komponentų išskaidyti neištaisyti ir nenustatyti iškraipymai viršys finansinėms ataskaitoms kaip visumai nustatytą reikšmingumą (2600-ojo TAAIS 14 dalies a punktas).
Aiškiai nesvarbus iškraipymas – suma, už kurią mažesni iškraipymai būtų aiškiai nesvarbūs ir kurių nereikėtų kaupti, nes auditorius numato, kad tokių sumų kaupimas neturėtų reikšmingo poveikio finansinėms ar biudžeto vykdymo ataskaitoms nei vertinant juos pagal sumą, nei pagal kokybinius parametrus (2450-ojo TAAIS A2 dalis).
Analitinė procedūra – finansinės informacijos įvertinimas atliekant tikėtinų finansinių ir nefinansinių duomenų sąsajų analizę. Analitinės procedūros taip pat apima tyrimą, kuris yra būtinas nustačius svyravimus ar sąsajas, kurie neatitinka kitos susijusios informacijos arba reikšmingai skiriasi nuo tikėtinos vertės (2520-ojo TAAIS 4 dalis). Taip pat žiūrėti sąvoką „Pagrindinė analitinė procedūra“.
Ankstesnis auditorius – kitos audito įmonės auditorius, kuris atliko įmonės ankstesnio laikotarpio finansinių atskaitų auditą ir kurį pakeitė dabartinis auditorius (2510-ojo TAAIS 4 dalies c punktas).
Anomalija – iškraipymas ar nuokrypis, kuris aiškiai nėra reprezentatyvus visų iškraipymų ar nuokrypių visumos atžvilgiu (2530-ojo TAAIS 5 dalies e punktas).
Apgaulė – vieno ar kelių vadovybei priklausančių asmenų, už valdymą atsakingų asmenų, darbuotojų ar trečiųjų šalių tyčinis veiksmas, kuriuo apgaule siekiama įgyti neteisėtą ar nepelnytą pranašumą (2240-ojo TAAIS 11 dalies a punktas).
Apskaitinio įverčio rezultatas – faktinė piniginė suma, kuri yra sandorio (-ų), įvykio (-ų) ar sąlygos (-ų) įvykdymo pasekmė, įvertinta apskaitiniu įverčiu (2240-ojo TAAIS 12 dalies f punktas).
Apskaitinis įvertis – tai piniginė suma, kurią nustatant pagal taikytinos finansinės atskaitomybės tvarkos reikalavimus atsižvelgiama į įvertinimo neapibrėžtumą (2540-ojo TAAIS 12 dalies a punktas).
Apskaitos dokumentai – pirminių įrašų ir papildomi dokumentai, tokie kaip čekiai ir elektroninio lėšų pervedimo dokumentai; sąskaitos faktūros; sutartys; įvairūs apskaitos registrai; apskaitos įrašai ir kiti finansinių ataskaitų koregavimai, kurie neparodyti oficialiuose apskaitos įrašuose; tokie dokumentai kaip darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, lentelės ir skaičiuoklės sąnaudoms paskirstyti, apskaičiuoti, derinti ir atskleisti (2500-ojo TAAIS 5 dalies a punktas). Taip pat žiūrėti sąvoką „Finansinės apskaitos dokumentas“.
Apskaitos sritis – ši sąvoka atitinka TAAIS vartojamą sąvoką „ūkinių operacijų grupė, sąskaitų likutis ar atskleidžiama informacija“.
Atitikties auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali būti pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė (Valstybės kontrolės įstatymas, 2 straipsnio 1 dalis).
Atitiktis – audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams.
Atranka (audito atranka) – audito procedūrų taikymas mažiau kaip 100 procentų auditui svarbios visumos vienetų, kai visi atrankos vienetai turi galimybę būti atrinkti, taip sudarant auditoriui tinkamą pagrindą padaryti išvadas apie visą visumą (2530-ojo TAAIS 5 dalies a punktas).
Atrankos rizika – rizika, kad auditoriaus apibendrinanti išvada, padaryta remiantis imties duomenimis, gali skirtis nuo išvados, jei tos pašios audito procedūros būtų taikomos visai visumai(2530-ojo TAAIS 5 dalies c punktas).
Atrankos vienetas – atskiros dalys, sudarančios visumą (2530-ojo TAAIS 5 dalies f punktas).
Atsakingoji šalis – subjektas, atsakingas už audito srities informaciją, audito srities valdymą ir (ar) rekomendacijų įgyvendinimą bei būtinų pokyčių taikymą (100-ojo TAAIS 25 punktas).
Atsisakymas pareikšti nuomonę – modifikuotos nuomonės tipas, kai auditorius negali surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti savo nuomonę, ir padaro išvadą, kad galimas neaptiktų iškraipymų poveikis finansinėms ataskaitoms, jeigu tokių iškraipymų yra, galėtų būti ir reikšmingas, ir paplitęs. Auditorius turi atsisakyti pareikšti nuomonę tada, kai nepaprastai retomis aplinkybėmis, esant keletui neapibrėžtumų, jis padaro išvadą, kad, nepaisant surinktų pakankamo kiekio tinkamų audito įrodymų dėl kiekvieno konkretaus neapibrėžtumo, yra neįmanoma suformuoti nuomonės apie finansines ataskaitas dėl potencialios šių neapibrėžtumų sąveikos ir jų galimo bendro poveikio finansinėms ataskaitoms (2705-ojo TAAIS 9-10 dalys).
Atskleidimas (sąskaitų likučiams) – turtas, įsipareigojimai ir nuosavybė yra užregistruoti tinkamose sąskaitose, tinkamai apibendrinti arba detalizuoti ir aiškiai apibūdinti, o susijusi atskleidžiama informacija yra svarbi ir suprantama atsižvelgiant į taikomos finansinės atskaitomybės tvarkos reikalavimus (2315-ojo TAAIS A 190 dalies b(v) ir b(vi) punktai).
Atskleidimas (ūkinių operacijų grupėms) – ūkinės operacijos įregistruotos apskaitos registruose ir pateiktos finansinėse ataskaitose pagal apskaitos principus ir taisykles (priskirti tinkamam ataskaitiniam laikotarpiui, tinkamose sąskaitose ir tinkamai apibendrinti bei detalizuoti) (2315-ojo TAAIS A 190 dalies a(iv)–a(vi) punktai).
Audito darbas – visų auditoriaus atliekamų procedūrų visuma: rizikos įvertinimo procedūros, kontrolės testai ir pagrindinės procedūros, kurios, įgyvendinant TAAIS reikalavimus, turi būti atliktos konkrečioje apskaitos srityje.
Audito grupė – audito departamento vadovas, audito grupės vadovas, kiti audito grupės nariai ir valstybinio auditoriaus padėjėjas (-ai).
Audito įmonė – atskiras praktikuojantis auditorius, buhalterių profesionalų bendrija, bendrovė arba lygiavertis viešajame sektoriuje veikiantis subjektas (2220-ojo TAAIS 12 dalies e punktas). TAAIS kontekste Valstybės kontrolė atitinka audito įmonės apibrėžimą.
Audito įrodymai – informacija, kuria remdamasis auditorius daro išvadas, kuriomis grindžiama auditoriaus nuomonė. Audito įrodymus sudaro apskaitos dokumentuose esanti informacija, kuria remiantis rengiamos finansinės ataskaitos, ir kita informacija (2500-ojo TAAIS 5 dalies c punktas).
Audito kriterijus – standartinis rodiklis, pagal kurį nuosekliai ir pagrįstai vertinama audito sritis. Finansiniame audite tai yra teisės akto nuostatos, kurių atitiktis vertinama vadovaujantis 2250-ojo TAAIS reikalavimais. Šis rodiklis vartojamas siekiant gauti teisėtumo tvirtinimą.
Audito objektas – audituojamas metinių ataskaitų rinkinys. Taip pat žiūrėti sąvoką „Finansinės ataskaitos“.
Audito pastebėjimas – audito įrodymų vertinimo ir jų palyginimo su taikomos finansinės atskaitomybės tvarkos reikalavimais bei audito kriterijais rezultatas, apimantis ir nustatytų iškraipymų ir (ar) neatitikinčių priežasčių ir pasekmių vertinimą.
Audito planavimo darbų grafikas – darbo dokumentas, kurio tikslas – identifikuoti konkrečius darbus, jų atlikimo terminus ir audito kokybės užtikrinimo procedūras audito planavimo metu iki parengiant audito strategiją ir programas.
Audito procedūros – tam tikruose audito etapuose atliekami auditoriaus veiksmai siekiant audito tikslų.
Audito procesas – visi audito etapai, apimantys audito planavimą, audito atlikimą ir rezultatų įvertinimą, audito ataskaitos ir išvados rengimą bei veiksmus po audito.
Audito programa – dokumentas, kuriame nurodomos planuojamos atlikti audito procedūros (kontrolės testai, pagrindinės audito procedūros): jų pobūdis, atlikimo laikas ir apimtis.
Audito rizika – rizika, kad auditorius pareikš netinkamą auditoriaus nuomonę, kai finansinės ataskaitos yra reikšmingai iškraipytos. Audito rizika yra reikšmingo iškraipymo ir neaptikimo rizikos veiksnių išraiška (2200-ojo TAAIS 13 dalies c punktas).
Audito rizikos valdymas – sisteminis valdymo procedūrų ir priemonių taikymas, siekiant nustatyti ir valdyti tikėtinus įvykius, kurie gali reikšmingai paveikti audito procesą, taip pat suteikti pakankamą užtikrinimą, kad audito tikslas bus pasiektas.
Audito sritis – viena ar kelios apskaitos sritys, dėl kurių auditorius planuoja ir atlieka audito darbą. Paprastai sudaromos audito sričių audito programos. Apskaitos sritys į audito sritis gali būti grupuojamos pagal ekonominę prasmę ir kitas aplinkybes ar konkrečius auditoriaus tikslus. Pavyzdžiui, ilgalaikio materialiojo turto audito sritis gali apimti grupei reikšmingas infrastruktūros statinių, mašinų ir įrenginių, kultūros ir kitų vertybių bei susijusią nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų apskaitos sritis.
Audito strategija – darbo dokumentas, kuriame, atlikus audito planavimo procedūras, turi būti numatytas audito mastas, metodai ir atlikimo eiga.
Audito tikslas – tiksli formuluotė, ko siekiama auditu. Finansinio audito tikslas – įvertinti audituojamo subjekto metinių ataskaitų rinkinio duomenis ir pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
Auditoriaus ekspertas – turintis kitų sričių nei apskaita ar auditas žinių asmuo ar organizacija, kurių šios srities darbą auditorius naudoja siekdamas surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų. Auditoriaus ekspertas gali būti arba auditoriaus vidaus ekspertas (jis yra auditoriaus audito įmonės arba tinklui priklausančios audito įmonės partneris arba darbuotojas, įskaitant laikinuosius darbuotojus), arba auditoriaus išorės ekspertas (2620-ojo TAAIS 6 dalies a punktas). VK – teisės, informacinių technologijų, metodologijos ar kitų struktūrinių padalinių darbuotojai arba išorės specialistas (ekspertas).
Auditoriaus išvados data – data, kurią auditorius nurodo auditoriaus išvadoje dėl finansinių ataskaitų pagal 2700-ąjį TAAIS (2560-ojo TAAIS 5 dalies c punktas).
Auditoriaus nuomonė dėl finansinių ataskaitų – auditorius turi susidaryti nuomonę, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką (2700-ojo TAAIS 10–15 dalys). Taip pat žiūrėti sąvoką „Finansinės ataskaitos“.
Auditorius – sąvoka „auditorius“ vartojama asmeniui ar asmenims, atliekantiems auditą, dažniausiai užduoties partneriams ar kitiems užduoties grupės nariams arba, kai tinka, audito įmonei apibūdinti. Kai TAAIS aiškiai nurodoma, kad reikalavimą vykdyti ar atsakomybę prisiimti privalo užduoties partneris, vartojama sąvoka „užduoties partneris“, o ne „auditorius“. Kur tinka, sąvokos „užduoties partneris“ ir „audito įmonė“ turi būti suprantamos kaip viešajame sektoriuje vartojamu sąvokų atitikmenys (2200-ojo TAAIS 13 dalies d punktas).
Audituojamas subjektas – viešojo sektoriaus subjektas arba kitas juridinis asmuo, kuriam suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriam viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą. Taip pat žiūrėti sąvoką „Viešojo sektoriaus subjektas“.
Baigtumas (sąskaitų likučiams) – visas turtas ir įsipareigojimai, kurie turėjo būti registruoti, yra įregistruoti (2315-ojo TAAIS A 190 dalies b(iii) punktas).
Baigtumas (ūkinių operacijų grupėms) – užregistruotos visos ūkinės operacijos, kurie turėjo būti užregistruotos (2315-ojo TAAIS A 190 dalies a(ii) punktas).
Bendrosios informacinių technologijų (IT) kontrolės priemonės – subjekto IT procesų, kuriais užtikrinamas nuolatinis ir tinkamas IT aplinkos veikimas, kontrolės priemonės, įskaitant nuolatinį efektyvų informacijos apdorojimo kontrolės priemonių veikimą ir subjekto informacinės sistemos informacijos vientisumą (t. y. informacijos išsamumą, tikslumą ir pagrįstumą) (2315-ojo TAAIS 12 dalies d punktas).
Besąlyginė (auditoriaus) nuomonė – žiūrėti sąvoką „Nemodifikuota (auditoriaus) nuomonė“.
Buvimas (sąskaitų likučiams) – turtas ir įsipareigojimai egzistuoja, subjektas turi teises į turtą arba jį kontroliuoja, o įsipareigojimai yra subjekto įsipareigojimai (apima tvirtinimą) (2315-ojo TAAIS A 190 dalies b(i) ir b(ii) punktai).
Darbinis reikšmingumas – auditoriaus nustatyta suma ar sumos, mažesnės negu finansinių ataskaitų kaip visumos nustatytas reikšmingumo dydis, reikalingas tam, kad iki priimtinai žemo lygio būtų sumažinta agregavimo rizika. Jeigu tinka, darbinis reikšmingumas taip pat reiškia auditoriaus nustatytą sumą ar sumas, mažesnes negu nustatytas tam tikrų ūkinių operacijų grupių, sąskaitų likučių ar atskleidžiamos informacijos reikšmingumo lygis ar lygiai (2320-ojo TAAIS 9 dalies a punktas).
Darbo dokumentai – dokumentuota informacija apie atliktas audito procedūras, surinktus audito įrodymus ir auditoriaus padarytas išvadas. Kartais gali būti vartojama sąvoka „Audito dokumentai“ (2230-ojo TAAIS 6 dalies a punktas).
Detalieji testai – išsamios audito procedūros, kurių metu surenkami audito įrodymai apie ūkines operacijas, sąskaitų likučius ir atskleidžiamą informaciją, kurių pagrindu sudaromos finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos.
Ekstrapoliavimas – atrankos rezultatų įvertinimo būdas, kai nustatytos neatitiktys pritaikomos tiriamajai visumai.
Finansinės apskaitos dokumentas – ūkinę operaciją patvirtinanti tekstinė informacija, nepaisant jos parengimo ar pateikimo būdo, formos ir laikmenos. (Finansinės apskaitos įstatymas, 2 straipsnio 6 dalis). Taip pat žiūrėti sąvoką „Apskaitos dokumentai“.
Finansinės ataskaitos – struktūrizuotai pateikta istorinė finansinė informacija, įskaitant aiškinamąjį raštą, skirta informuoti apie tam tikru momentu įmonės turimus ekonominius išteklius ar įsipareigojimus arba jų pasikeitimus per apibrėžtą laikotarpį pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką. Aiškinamajame rašte dažniausiai pateikiama svarbiausių apskaitos metodų santrauka ir kita aiškinamoji informacija. Sąvoka „finansinės ataskaitos“ dažniausiai reiškia visą finansinių ataskaitų rinkinį, nustatomą pagal taikomos finansinės atskaitomybės tvarkos reikalavimus, tačiau taip pat gali reikšti ir atskirą finansinę ataskaitą (2200-ojo TAAIS 13 dalies f punktas). Finansinio audito skyrelyje vartojama sąvoka „metinių ataskaitų rinkiniai“, kai kalbama bendrai apie visą audituojamą metinių ataskaitų rinkinį (kaip apibrėžta Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 6 str. 1 ir 2 dalyse: viešojo sektoriaus subjekto ir šių subjektų grupės atveju – metinė veiklos ataskaita / valstybės pažangos ataskaita, metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiny, o fondų atveju – pagal konkrečiam fondui taikomą teisinį reguliavimą jo rengimas metinis ataskaitų rinkinys. Jei metodikos nuostatos taikomos išimtinai kažkuriam konkrečiam rinkiniui ar ataskaitai – tai bus nurodyta konkrečiai toje nuostatoje.
Finansinės ataskaitos elementas – reiškia finansinės ataskaitos elementą, sąskaitą ar straipsnį (2805-ojo TAAIS 6 dalies a punktas). Sąvoka taikytina ir biudžeto vykdymo ataskaitų elementams.
Finansinis auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinami audituojamo subjekto metinių ataskaitų rinkinių duomenys ir pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė (Valstybės kontrolės įstatymas, 2 straipsnio 3 dalis).
Finansinių ataskaitų data – vėliausio laikotarpio, kurio finansinės ataskaitos teikiamos, pabaigos data (2560-ojo TAAIS 5 dalies a punktas). Sąvoka taikytina ir metinių ataskaitų rinkiniui. Paprastai – audituojamųjų metų gruodžio 31 d.
Finansinių ataskaitų paskelbimo data – data, kurią auditoriaus išvada ir audituotos finansinės ataskaitos tampa prieinamos trečiosioms šalims (2560-ojo TAAIS 5 dalies d punktas). Sąvoka taikytina ir metinių ataskaitų rinkiniui.
Finansinių ataskaitų patvirtinimo data – data, kada parengiamos visos ataskaitos, sudarančios finansines ataskaitas, įskaitant aiškinamąjį raštą, ir atitinkamus įgaliojimus turintys asmenys patvirtina prisiimantys atsakomybę už šias finansines ataskaitas (2560-ojo TAAIS 5 dalies b punktas). Sąvoka taikytina ir metinių ataskaitų rinkiniui.
Finansinių ataskaitų naudotojai – įstatymų leidėjai ir priežiūros institucijos (Seimas, Vyriausybė, asignavimų valdytojų steigėjai) – jie atstovauja piliečiams ir skiria finansavimą įvairioms programoms, veikloms ir funkcijoms. Valstybinio audito ataskaitos ir išvados visų pirma yra skirtos šiems vartotojams bei audituojamo subjekto vadovybei. Kiti vartotojai gali būti žiniasklaida ir visuomenė (100-ojo TAAIS 25 punktas).
Grupė – finansines ataskaitas teikiantis subjektas, kurio grupės finansinės ataskaitos yra rengiamos (2600-ojo TAAIS 14 dalies f punktas). Kitaip tariant – viešojo sektoriaus subjektų grupė, kurių ataskaitų rinkinių duomenys konsoliduojami į vieną ataskaitų rinkinį ir teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinys.
Grupės auditas – grupės finansinių ataskaitų auditas (2600-ojo TAAIS 14 dalies g punktas).
Grupės auditoriaus nuomonė – grupės auditoriaus nuomonė apie grupės finansines ataskaitas (2600-ojo TAAIS 14 dalies i punktas).
Grupės auditorius – grupės užduoties partneris ir užduoties grupės nariai, kurie nėra komponento auditoriai. Grupės auditorius yra atsakingas už šiuos dalykus: i) bendros grupės audito strategijos ir grupės audito plano nustatymą; ii) vadovavimą komponento auditoriams, jų darbo priežiūrą ir peržiūrą; iii) išvadų, padarytų remiantis surinktais audito įrodymais, kurių pagrindu susidaroma nuomonė apie grupės finansines ataskaitas, vertinimą (2600-ojo TAAIS 14 dalies h punktas). VK kontekste – audito grupė ir audito procese dalyvaujantys asmenys, kurie atlieka atitinkamos grupės auditą.
Grupės audito užduoties grupė – kai atliekamas grupės auditas – užduoties grupė apima grupės auditorių ir komponento auditorius (2600-ojo TAAIS A21 dalis). Taip pat žiūrėti sąvoką „Užduoties grupė“.
Grupės darbinis reikšmingumas – grupės finansinėms ataskaitoms kaip visumai taikomas darbinis reikšmingumas, kurį nustato grupės auditorius (2600-ojo TAAIS 14 dalies m punktas).
Grupės finansinės ataskaitos – finansinės ataskaitos, kuriose konsolidavimo proceso metu apjungta daugiau nei vieno subjekto ar verslo vieneto finansinė informacija. Konsolidavimo procesas apima: i) konsolidavimą, proporcingą konsolidavimą arba nuosavybės apskaitos metodą; ii) subjektų ar verslo vienetų, kurie neturi patronuojančiosios įmonės, bet yra bendrai kontroliuojami ar bendrai valdomi, finansinės informacijos pateikimą jungtinėse finansinėse ataskaitose; iii) subjektų ar verslo vienetų, tokių kaip filialai ar padaliniai, finansinės informacijos agregavimą. (2600-ojo TAAIS 14 dalies k punktas). Sąvoka taikytina metinių ataskaitų rinkiniui.
Grupės užduoties partneris – užduoties partneris, kuris prisiima atsakomybę už grupės auditą (2600-ojo TAAIS 14 dalies j punktas). VK – Audito departamento vadovas.
Grupės vadovybė – vadovybė, atsakinga už grupės finansinių ataskaitų parengimą (2600-ojo TAAIS 14 dalies l punktas).
Imtis – atrinkta visumos elementų dalis. Taikant statistinės atrankos metodus imtis yra atrinkta visumos elementų, reprezentuojančių visumą, dalis.
Informacijos apdorojimo kontrolės priemonės – kontrolės priemonės, kurios susijusios su informacijos apdorojimu IT taikomosiose programose arba rankiniu būdu subjekto informacinėje sistemoje ir kuriomis siekiama tiesiogiai reaguoti į informacijos vientisumui kylančią riziką (t. y. ūkinių operacijų ir kitos informacijos išsamumas, tikslumas ir pagrįstumas) (2315-ojo TAAIS 12 dalies e punktas). VK ši sąvoka atitinka taikomųjų programų kontrolės priemonių sąvoką.
Informacinė sistema – strateginės, vadybinės ir operacinės veiklos, susijusios su informacijos rinkimu, apdorojimu, saugojimu, platinimu ir naudojimu, ir su ja siejamų technologijų deriniu. Informacinė sistema gali apimti keletą taikomųjų programų.
Informacinės technologijos – Ištekliai, reikalingi tam tikrai informacijai gauti, tvarkyti, saugoti ir skleisti: techninė, programinė įranga, komunikacijos ir kita įranga, naudojama bet kokios formos duomenims įvesti, saugoti, apdoroti, perduoti ir išvesti. Informacinių technologijų sąvoka yra platesnė nei informacinės sistemos sąvoka, nes ji apima visus technologinius aspektus, kurie gali būti naudojami bet kurioje informacinėje sistemoje. Pvz., elektroninių ryšių tinklai yra dalis informacinių technologijų, kurie naudojami daugeliui skirtingų IS perduodant duomenis.
Informacinių technologijų auditas – informacinių technologijų kontrolės priemonių vertinimas siekiant nustatyti nukrypimų nuo audito kriterijų atvejus, kurie buvo nustatyti atsižvelgiant į atliekamo audito tipą, t. y. finansinį, atitikties arba veiklos auditą.
Informacinių technologijų bendroji kontrolė – kontrolės priemonės, kurios taikomos visiems konkrečios organizacijos IT komponentams, procesams ir duomenims ar informacinių technologijų aplinkai. Šios kontrolės priemonių visuma turi užtikrinti tinkamą kompiuterizuotų taikomųjų programų plėtrą ir įgyvendinimą, taikomųjų programų, duomenų bylų ir kompiuterinių operacijų vientisumą.
Istorinė finansinė informacija – finansine išraiška išreikšta su konkrečia įmone susijusi informacija, daugiausia gaunama iš įmonės apskaitos sistemos, apie praėjusiais laikotarpiais įvykusius ekonominius įvykius arba apie tam tikru metu buvusias ekonomines sąlygas ar aplinkybes (2200-ojo TAAIS 13 dalies g punktas).
Išimtis išorės šalių patvirtinime – atsakymas, kuriame nurodomas skirtumas tarp prašomos patvirtinti ar įmonės apskaitos įrašų informacijos ir patvirtinančiosios šalies pateiktos informacijos (2505-ojo TAAIS 6 dalies e punktas).
Iškraipymas – skirtumas tarp pateikto finansinės ataskaitos straipsnio sumos, grupavimo, pateikimo ar atskleidimo ir reikalaujamos to straipsnio sumos, grupavimo, pateikimo ar atskleidimo, kad straipsnis atitiktų taikomos finansinės atskaitomybės tvarkos reikalavimus. Informacijos iškraipymų gali atsirasti dėl apgaulės ar dėl klaidos (2200-ojo TAAIS 13 dalies i punktas; 2450-ojo TAAIS 4 dalies a punktas).
Išorės šalių patvirtinimas – procesas, kurio metu surenkami audito įrodymai, remiantis trečiosios šalies (patvirtinančiosios šalies) tiesioginiu rašytiniu atsakymu auditoriui popierine forma, elektronine ar kitokia laikmena (2505-ojo TAAIS 6 dalies a punktas).
IT aplinka – IT taikomosios programos ir susijusi IT infrastruktūra, taip pat IT procesai ir šiuose procesuose dalyvaujantys darbuotojai, kuriuos subjektas pasitelkia verslo veiklai vykdyti ir verslo strategijoms įgyvendinti: i) IT taikomoji programa – tai programa arba rinkinys programų, kurios naudojamos inicijuoti, apdoroti ir įrašyti ūkines operacijas arba informaciją ir jas pateikti ataskaitose; IT taikomosios programos apima duomenų saugyklas ir ataskaitų rengykles (angl. report writers); ii) IT infrastruktūrą sudaro tinklas, operacinės sistemos ir duomenų bazės bei su jais susijusi techninė ir programinė įranga; iii) IT procesai yra subjekto procesai, skirti valdyti prieigą prie IT aplinkos, valdyti programų arba IT aplinkos pakeitimus ir valdyti IT operacijas (2315-ojo TAAIS 12 dalies g punktas).
IT ištekliai – informacijos, kurią valdo informacinės visuomenės nariai, ir kuri apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, ir ją apdorojančių informacinių technologijų priemonių ir žmogiškųjų išteklių visuma (informacija; paslaugos, infrastruktūra ir taikomosios programos; žmonės, įgūdžiai ir kompetencija).
Įgimta rizika – tvirtinimo apie ūkines operacijos grupę, sąskaitos likutį ar atskleidžiamą informaciją jautrumas informacijos iškraipymams, kurie gali būti reikšmingi patys savaime arba kartu su kitais informacijos iškraipymais dar prieš vertinant bet kokias susijusias kontrolės priemones (2200-ojo TAAIS 13 dalies a punktas; 2315-ojo TAAIS 4 dalis).
Įgimtas patikimumas – patikimumas, gaunamas planavimo metu įvertinus įgimtą riziką.
Įgimtos rizikos veiksniai – tai ypatybės, būdingos įvykiams arba sąlygoms, veikiantiems tvirtinimo apie ūkinių operacijų grupę, sąskaitos likutį ar atskleidžiamą informaciją jautrumą iškraipymui dėl apgaulės ar klaidos, prieš atsižvelgiant į kontrolės priemones. Tai gali būti kokybiniai arba kiekybiniai veiksniai, kuriems būdingas sudėtingumas, subjektyvumas, kintamumas, neapibrėžtumas arba jautrumas iškraipymui dėl vadovybės šališkumo ar kitų apgaulės rizikos veiksnių, jei jie turi įtakos įgimtai rizikai (2315-ojo TAAIS 12 dalies f punktas).
Įvertinimas (sąskaitų likučiams) – turtas, įsipareigojimai ir nuosavybė nurodyti finansinėse ataskaitose tinkamomis sumomis, atsiradę vertinimo ar priskyrimo koregavimai buvo tinkamai užregistruoti, o susijusi atskleidžiama informacija buvo tinkamai įvertinta ir apibūdinta (2315-ojo TAAIS A 190 dalies b(iv) punktas).
Įvertinimas (ūkinių operacijų grupėms) – ūkinės operacijos užregistruotos tinkama verte, o susijusi atskleidžiama informacija buvo tinkamai įvertinta ir apibūdinta (2315 TAAIS A 190 dalies b(iv) punktas).
Įvertinimo neapibrėžtumas – įgimta apskaičiavimo tikslumo stoka (2540-ojo TAAIS 12 dalies c punktas).
Kiekybinis reikšmingumas – reikšmingumas, apskaičiuotas tam tikra kiekine išraiška. Tai skaitinė vertė, nustatoma taikant palyginamojo rodiklio (pvz., su audito objektu susijusios išlaidos ar pajamos) procentinę dalį. Kiekybinis reikšmingumas taip pat gali būti nustatytas kaip konkretus iškraipymų ar neatitikčių skaičius.
Kokybinis reikšmingumas – tai kokybiniai veiksniai, kurie reikšmingi dėl savo pobūdžio, aplinkybių, konteksto ar kitų priežasčių.
Komponentas – subjektas, verslo vienetas, funkcija ar verslo veikla ar tam tikras jų derinys, kurį nustato grupės auditorius audito procedūrų, atliekamų grupės audito metu, planavimo ir atlikimo tikslais (2600-ojo TAAIS 14 dalies b punktas). VK – tai viešojo sektoriaus subjektas (arba jų grupė), kuris rengia savo metinių ataskaitų rinkinį, kurio duomenys konsoliduojami į grupės metinių ataskaitų rinkinį.
Komponento auditorius – auditorius, kuris grupės audito tikslais atlieka su komponentu susijusį audito darbą. Komponento auditorius priklauso grupės audito užduoties grupei. (2600-ojo TAAIS 14 dalies c punktas).
Komponento darbinis reikšmingumas – suma, kurią nustato grupės auditorius, kad sumažintų agregavimo riziką iki priimtinai žemo lygio audito procedūrų, susijusių su komponentu, planavimo ir atlikimo tikslais (2600-ojo TAAIS 14 dalies e punktas).
Komponento vadovybė – vadovybė, atsakinga už komponentą (2600-ojo TAAIS 14 dalies d punktas).
Kontrolės patikimumas – patikimumas, gaunamas įvertinus vidaus kontrolę ir suformavus nuomonę, ar vidaus kontrolė laiku užkerta kelią klaidoms ir (ar) neatitiktims.
Kontrolės priemonės (procedūros / veiksmai) – subjekto nustatytos politikos arba procedūros, skirtos pasiekti vadovybės ar už valdymą atsakingų asmenų kontrolės tikslus. Šiame kontekste: i) politikos – tai pareiškimai apie tai, kas turėtų arba neturėtų būti padaryta subjekte vykdant kontrolę. Tokie pareiškimai gali būti įforminti dokumentais, aiškiai įvardyti komunikacijoje arba numanomi dėl atliekamų veiksmų ir priimamų sprendimų; ii) procedūros – tai politikų įdiegimo veiksmai (2315-ojo TAAIS 12 dalies c punktas).
Kontrolės (priemonių) testas – audito procedūra, skirta kontrolės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią reikšmingiems iškraipymams tvirtinimų lygmeniu ar neatitiktims arba juos nustatyti ir ištaisyti, efektyvumui įvertinti (2330-ojo TAAIS 4 dalies b punktas).
Kontrolės rizika – rizika, kad subjekto kontrolės priemonės laiku neužkirs kelio arba nenustatys ir neištaisys iškraipymo, kuris galėjo atsirasti tvirtinime apie ūkinės operacijos grupę, sąskaitos likutį arba atskleidžiamą informaciją ir kuris galėjo būti reikšmingas pats savaime arba kartu su kitais iškraipymais (2200-ojo TAAIS 13 dalies n.ii punktas).
Laukiamas audito poveikis – tai aprašomojo pobūdžio informacija, apibūdinanti planuojamą audito poveikį ir apibendrinanti siekiamus pokyčius (Valstybinio audito poveikio vertinimo metodika).
Metinių ataskaitų rinkinys – žiūrėti sąvoką „Finansinės ataskaitos“.
Modifikuota (auditoriaus) nuomonė – sąlyginė nuomonė, neigiama nuomonė arba atsisakymas pareikšti nuomonę apie audito objektą (2705-ojo TAAIS 5 dalies b punktas).
Neaptikimo rizika – rizika, kad auditorius, atlikdamas procedūras, kad sumažintų audito riziką iki priimtinai žemo lygio, neaptiks esamų iškraipymų ar neatitikčių, kurie gali būti reikšmingi patys savaime arba kartu su kitais iškraipymais ar neatitiktimis (2200-ojo TAAIS 13 dalies e punktas).
Neatitiktis – audituojamo subjekto veikla, kuri yra priešinga teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams. Neatitiktis, kuri lemia teisinės atsakomybės taikymą, laikoma pažeidimu. Taip pat žiūrėti sąvoką „Pažeidimas“.
Neatsakymas išorės šalių patvirtinime – situacija, kai patvirtinančioji šalis nepateikia atsakymo ar nevisapusiškai atsako į teigiamo patvirtinimo prašymą arba patvirtinimo prašymas grąžinamas kaip nepristatytas adresatui (2505-ojo TAAIS 6 dalies d punktas).
Neigiama (auditoriaus) nuomonė – auditorius turi pareikšti neigiamą nuomonę tada, kai, surinkęs pakankamų tinkamų audito įrodymų, padaro išvadą, kad iškraipymai, atskirai arba visi kartu, yra ir reikšmingi, ir paplitę finansinėse ataskaitose (2705-ojo TAAIS 8 dalis).
Neigiamo išorės šalių patvirtinimo prašymas – prašymas, kad patvirtinančioji šalis atsakytų tiesiogiai auditoriui tik tuo atveju, jei patvirtinančioji šalis nesutinka su prašyme pateikta informacija (2505-ojo TAAIS 6 dalies c punktas).
Nemodifikuota (auditoriaus) nuomonė – auditoriaus išreikšta nuomonė, kai jis padaro išvadą, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką (2700-ojo TAAIS 7 dalies c punktas).
Nesilaikymas – tyčiniai ar netyčiniai įmonės veiksmai ar neveikimas, kurie prieštarauja galiojantiems įstatymams ar teisės aktams. Tokie veiksmai yra, pavyzdžiui, įmonės ar už valdymą atsakingų asmenų, vadovybės ar darbuotojų įmonės vardu vykdomos ūkinės operacijos. Sąvoka „nesilaikymas“ neapima netinkamo už valdymą atsakingų asmenų, vadovybės ar įmonės darbuotojų elgesio (nesusijusio su įmonės verslo veikla). (2250-ojo TAAIS 11 dalis). Priklausomai nuo situacijos gali būti vertinamas nesilaikymas teisės aktų, galiojusių audituojamuoju laikotarpiu, arba galiojančių (-usių) kitu laikotarpiu, kuris tinkamas pagal aplinkybes. Kaip sinonimai gali būti vartojama sąvoka „neatitiktis“.
Nestatistinė atranka – atrankos būdas, kai imties vienetų atrinkimas nėra atsitiktinis ir kai tikimybių teorija nėra taikoma imties rezultatams, įskaitant atrankos riziką, įvertinti (2530-ojo TAAIS 5 dalies g punktas).
Numatomas naudotojas – asmenys ir (ar) institucijos, kurioms auditorius rengia audito ataskaitą ir išvadą (100-ojo TAAIS 25 punktas).
Nuoseklios peržiūros testas – nuoseklus tam tikros audituojamo subjekto ūkinės operacijos etapų ir juose taikomų procedūrų (apskaitos ir vidaus kontrolės) egzistavimo patikrinimas.
Pagrindinė (audito) procedūra – audito procedūra, skirta nustatyti reikšmingus iškraipymus tvirtinimų lygmeniu. Pagrindinės procedūros apima: i) detaliuosius (ūkinių operacijų grupių, sąskaitų likučių ir atskleidžiamos informacijos) testus; ir ii) pagrindines analitines procedūras (2330-ojo TAAIS 4 dalies a punktas).
Pagrindinė analitinė procedūra – analitinė procedūra, kurią rengdamas ir atlikdamas auditorius turi: a) nustatyti, ar atitinkamos pagrindinės analitinės procedūros tinka konkretiems tvirtinimams, atsižvelgdamas į įvertintą šių tvirtinimą reikšmingo iškraipymo riziką ir detaliuosius testus, jei jie buvo atlikti; b) įvertinti duomenų, kuriais remdamasis auditorius nustato tikėtinas apskaitytų sumų ar rodiklių vertes, patikimumą, atsižvelgdamas i turimos informacijos šaltinį, palyginamumą, pobūdį ir tinkamumą, taip pat duomenų parengimo kontrolės priemones; c) nustatyti tikėtinas apskaitytų sumų ar rodiklių vertes ir įvertinti, ar tikėtinos vertės yra pakankamai tikslios, kad būtų galima nustatyti iškraipymą, kuris atskirai ar kartu su kitais iškraipymais galėtu reikšmingai iškraipyti finansines ataskaitas; d) nustatyti, ar apskaitytų sumų skirtumas nuo tikėtinos vertės yra priimtinas be tolesnio tyrimo (2520-ojo TAAIS 5 dalis).
Pagrindinis patikimumas – patikimumas, gaunamas atlikus pagrindines audito procedūras.
Pakankamas užtikrinimas – aukštas, bet neabsoliutus užtikrinimo lygis atliekant finansinių ataskaitų auditą (paprastai pakankamu užtikrinimu laikytinas 95 proc. užtikrinimas) (2200-ojo TAAIS 13 dalies m punktas).
Pakankamumas (audito įrodymų pakankamumas) – audito įrodymų kiekio matas. Reikiamas audito įrodymų kiekis priklauso nuo auditoriaus įvertintos reikšmingo iškraipymo rizikos ir nuo tokių audito įrodymų kokybės (2500-ojo TAAIS 5 dalies e punktas).
Paplitęs – sąvoka, vartojama kalbant apie iškraipymus, kad būtų galima apibūdinti iškraipymų poveikį finansinėms ataskaitoms arba galimą iškraipymų (jei jų yra), neaptiktų dėl to, kad negalima surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų, poveikį finansinėms ataskaitoms. Paplitęs poveikis finansinėms ataskaitoms yra toks, kuris, auditoriaus nuomone: i) neapsiriboja konkrečiais finansinių ataskaitų elementais, sąskaitomis ar straipsniais; ii) jei tuo apsiriboja, apima arba galėtų apimti didelę finansinių ataskaitų dalį; arba iii) jei tai susiję su atskleidžiama informacija, yra esminis vartotojo finansinių ataskaitų supratimui (2705-ojo TAAIS 5 dalies a punktas).
Partneris – asmuo, kuris turi įgaliojimų įsipareigoti audito įmonės vardu atlikti profesinių paslaugų užduotį (2220-ojo TAAIS 12 dalies h punktas). Valstybės kontrolėje tai būtų valstybės kontrolierius. Valstybės kontrolėje audito užduotys atliekamos tik remiantis metiniu veiklos planu.
Patyręs auditorius – asmuo (dirbantis arba nedirbantis audito įmonėje), turintis praktinės audito darbo patirties ir pakankamai gerai suprantantis: i) audito procesus; ii) TAS ir taikomus teisinius bei priežiūros reikalavimus; iii) verslo aplinką, kurioje įmonė veikia; ir iv) įmonės veiklos sričiai būdingas audito ir finansinės atskaitomybės ypatybes (2230-ojo TAAIS 6 dalies c punktas).
Pažeidimas – audituojamo subjekto veikla, kuri yra priešinga teisei (pažeidžiama teisės norma, principas) ir tai lemia teisinės atsakomybės taikymą. Pažeidimu laikytinas atvejis, kai teisės aktas aiškiai nustato elgesio taisykles ir jų nesilaikoma. Atliekant finansinį auditą, vadovaujantis 250-ojo TAS reikalavimais, vertinama, kaip laikomasi teisės aktų.
Pirmojo audito užduotis – audito užduotis, kurios arba: i) ankstesnio laikotarpio finansinės ataskaitos nebuvo audituojamos; arba ii) ankstesnio laikotarpio finansinių ataskaitų auditą atliko ankstesnis auditorius (2510-ojo TAAIS 4 dalies a punktas).
Pobalansiniai įvykiai – įvykiai, įvykę nuo finansinių ataskaitų datos iki auditoriaus išvados datos, ir faktai, kuriuos auditorius sužino po auditoriaus išvados datos (2560-ojo TAAIS 5 dalies e punktas).
Pradiniai likučiai – sąskaitų likučiai laikotarpio pradžioje. Pradiniai likučiai pagristi ankstesnio laikotarpio pabaigos likučiais ir parodo ankstesnių laikotarpių ūkinių operacijų bei įvykių ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių taikytų apskaitos metodų poveikį. Pradiniai likučiai taip pat apima dalykus, kurie turi būti atskleisti ir kurie egzistavo laikotarpio pradžioje, tokius kaip neapibrėžtumai ir įsipareigojimai (2510-ojo TAAIS 4 dalies b punktas).
Profesinis skepticizmas – atviras ir objektyvus požiūris, kurio laikydamasis auditorius nuolat abejoja ir stebi aplinkybes, galinčias rodyti iškraipymus, neatitiktis ar kitus svarbius dalykus. Profesinis skepticizmas yra svarbus vertinant audito įrodymus, prieštaraujančius kitiems, jau surinktiems, audito įrodymams ir informacijai, keliančiai klausimų dėl audito įrodymų patikimumo (100-ojo TAAIS 39 punktas).
Profesinis sprendimas – apima bendrų žinių, įgūdžių ir patirties taikymą audito metu priimant kompetentingus sprendimus dėl audito aplinkybes atitinkančios veiksmų krypties. Tai reiškia, kad, atliekant auditą, laikomasi tinkamo atsargumo ir nuosekliai taikomi visi susiję profesiniai standartai ir etikos principai (100-ojo TAAIS 39 punktas).
Pokyčių vertinimo rodikliai – kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, pagal kuriuos vertinami rekomendacijų įgyvendinimo paskatinti pokyčiai audituotoje srityje. Kokybiniai rodikliai – aprašomojo pobūdžio informacija, atskleidžianti pokyčių turinį, svarbą, kontekstą. Kiekybiniai rodikliai nurodo kiekį, kuris gali būti išreiškiamas skaičiumi, santykiu, dalimi ir pan. (Valstybinio audito poveikio vertinimo metodika).
Pokytis – rekomendacijų įgyvendinimu paskatintas kokybinis ar kiekybinis situacijos pasikeitimas audituotoje srityje (Valstybinio audito poveikio vertinimo metodika).
Rašytinis pareiškimas – tai vadovybės auditoriui pateikta rašytinė informacija, kuri patvirtina tam tikrus dalykus ar patvirtina kitus audito įrodymus (2580-ojo TAAIS 7 dalis).
Reikšminga rizika – nustatyta reikšmingo iškraipymo rizika: i) kai įgimtos rizikos įvertinimas yra artimas įgimtos rizikos spektro viršutinei ribai atsižvelgiant į tai, kiek įgimtos rizikos veiksniai kartu veikia tikimybę, kad iškraipymas atsiras, ir galimo iškraipymo mastą, jei toks iškraipymas atsirastų; arba ii) kuri pagal kitų TAS reikalavimus (240-ojo TAS 27 dalis ir 550-ojo TAS „Susijusios šalys“ 18 dalis) turi būti laikoma reikšminga rizika (2315-ojo TAAIS 12 dalies l punktas).
Reikšmingas vidaus kontrolės trūkumas – vidaus kontrolės trūkumas ar keli tokie trūkumai, kurie, remiantis profesiniu auditoriaus sprendimu, yra pakankamai svarbūs, kad būtų verti už valdymą atsakingų asmenų dėmesio (2265-ojo TAAIS 6 dalies b punktas). Taip pat žiūrėti sąvoką „Vidaus kontrolės trūkumas“.
Reikšmingo iškraipymo rizika – rizika, kad finansinės ataskaitos yra reikšmingai iškraipytos prieš atliekant auditą. Reikšmingų iškraipymų riziką tvirtinimo lygmeniu sudaro dvi dalys: i) įgimta rizika – tvirtinimo apie ūkinės operacijos grupę, sąskaitos likutį ar atskleidžiamą informaciją jautrumas informacijos iškraipymams, kurie gali būti reikšmingi patys savaime arba kartu su kitais informacijos iškraipymais prieš atsižvelgiant į susijusias kontrolės priemones; ii) kontrolės rizika – rizika, kad subjekto kontrolės priemonės laiku neužkirs kelio arba nenustatys ir neištaisys iškraipymo, kuris galėjo atsirasti tvirtinime apie ūkinės operacijos grupę, sąskaitos likutį arba atskleidžiamą informaciją ir kuris galėjo būti reikšmingas pats savaime arba kartu su kitais iškraipymais (2200-ojo TAAIS 13 dalies n punktas).
Reikšminga ūkinių operacijų grupė, sąskaitos likutis ar atskleidžiama informacija – ūkinių operacijų grupė, sąskaitos likutis ar atskleidžiama informacija, susiję su vienu ar daugiau svarbių tvirtinimų (2315-ojo TAAIS 12 dalies k punktas).
Reikšmingumas – santykinė dalyko reikšmė (arba svarba) tomis aplinkybėmis, kuriomis jis nagrinėjamas; tam tikra suma, kiekybinis ar kokybinis kriterijus, kuris galėtų būti svarbus finansinių ataskaitų naudotojams (100-ojo TAAIS 43 punktas).
Rekomendacija – valstybinio audito rezultatų pagrindu suformuluoti siūlymai, skirti valstybinio audito metu nustatytoms problemoms išspręsti, siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo (Valstybės kontrolės įstatymas, 2 straipsnio 9 dalis).
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena – procesas, kurio metu stebimas ir vertinamas rekomendacijų ir joms įgyvendinti suplanuotų priemonių įgyvendinimas, ar audituotas subjektas jas įgyvendino taip, kaip buvo suplanuota rekomendacijų įgyvendinimo plane (Valstybinio audito poveikio vertinimo metodika).
Ribinė suma (aiškiai nesvarbiems iškraipymams nustatyti) – auditoriaus nustatyta riba, kurią peržengus iškraipymai negali būti traktuojami kaip aiškiai nesvarbūs. (2450-ojo TAAIS A2 dalis; 2580-ojo A14 dalis).
Rizikos įvertinimo procedūros – audito procedūros, parengtos ir atliekamos, siekiant nustatyti ir įvertinti reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar dėl klaidos riziką finansinių ataskaitų ir tvirtinimų lygmeniu (2315-ojo TAAIS 12 dalies j punktas).
Sąlyginė (auditoriaus) nuomonė – auditorius turi pareikšti sąlyginę nuomonę tada, kai: a) auditorius, surinkęs pakankamų tinkamų audito įrodymų, padaro išvadą, kad iškraipymai, atskirai arba visi kartu, yra reikšmingi, bet nėra paplitę finansinėse ataskaitose; arba b) auditorius negali surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti savo nuomonę, bet jis padaro išvadą, kad galimas neaptiktų iškraipymų poveikis finansinėms ataskaitoms, jeigu tokių iškraipymų yra, galėtų būti reikšmingas, bet nepaplitęs (2705-ojo TAAIS 7 dalis).
Specialios paskirties finansinės ataskaitos – pagal specialios paskirties tvarką sudarytos finansinės ataskaitos (2800-ojo TAAIS 6 dalies a punktas).
Specialios paskirties finansinių ataskaitų sudarymo tvarka – finansinės atskaitomybės tvarka, skirta tenkinti konkrečių vartotojų finansinės informacijos poreikius. Finansinės atskaitomybės tvarka gali būti sudaroma pagal teisingo pateikimo tvarką arba atitikties tvarką (2800-ojo TAAIS 6 dalies b punktas).
Statistinė atranka – atrankos būdas, kuriam būdingas atsitiktinis imties vienetų atrinkimas ir tikimybių teorijos taikymas imties rezultatams, įskaitant atrankos riziką, įvertinti. Jei atranka nepasižymi nurodytomis charakteristikomis, ji laikoma nestatistine atranka (2530-ojo TAAIS 5 dalies g punktas).
Stebėjimas po audito – procesas, apimantis valstybinio audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir audito poveikio įvertinimą.
Stratifikacija – procesas, kuriuo visuma suskirstoma i povisumes, kurių kiekviena yra panašias charakteristikas turinčių atrankos vienetu grupė.
Su IT naudojimu susijusi rizika – informacijos apdorojimo kontrolės priemonių jautrumas neefektyviai parengtoms ar taikomoms kontrolės priemonėms arba subjekto informacinės sistemos informacijos vientisumui kylančiai rizikai (t. y. ūkinių operacijų ir kitos informacijos išsamumas, tikslumas ir pagrįstumas) neefektyviai taikomų kontrolės priemonių (2315-ojo TAAIS 12 dalies i punktas). Taip pat žiūrėti sąvoką „IT aplinka“.
Sukčiavimas – žiūrėti sąvoką „Apgaulė“.
Susijusi šalis – šalis, kuri yra: i) susijusi šalis pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką; arba ii) jei pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką nustatyti minimalūs arba nenustatyti jokie reikalavimai dėl susijusių šalių: a. asmuo ar kita įmonė, tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpininkų kontroliuojanti finansines ataskaitas rengiančią įmonę ar daranti jai reikšmingą įtaką; b. kita įmonė, kurią finansines ataskaitas rengianti įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpininkų kontroliuoja ar daro jai reikšmingą įtaką; arba c. kita įmonė, kuri, kaip ir finansines ataskaitas rengianti įmonė, yra bendrai kontroliuojama: i. tų pačių kontroliuojančių savininkų; ii. savininkų, kurie yra artimi šeimos nariai; arba iii. bendros aukščiausiosios vadovybės. Tačiau įmonės, kurias bendrai kontroliuoja valstybė (vyriausybė, apskričių ar savivaldos institucijos), nėra laikomos susijusiomis šalimis, išskyrus tuos atvejus, kai jos sudaro reikšmingus sandorius arba dideliu mastu dalijasi ištekliais. Susijusioms šalims taip pat priskirtini asmenys ar įmonės / institucijos, su kuriais susiję audituojamo subjekto vadovai ar kiti atsakingi darbuotojai, galintys turėti įtakos svarbių audituojamo subjekto sprendimų priėmimui bei vykdymui (2550-ojo TAAIS 10 dalies b punktas).
Svarbi ūkinių operacijų grupė, sąskaitos likutis ar atskleidžiama informacija (apskaitos sritis) – ūkinių operacijų grupė, sąskaitos likutis ar atskleidžiama informacija (apskaitos sritis), susiję su vienu ar daugiau svarbių tvirtinimų (2315-ojo TAAIS 12 dalies k punktas).
Svarbūs tvirtinimai – tvirtinimas apie ūkinių operacijų grupę, sąskaitos likutį ar atskleidžiamą informaciją yra svarbus, jei jam nustatyta reikšmingo iškraipymo rizika. Tai, ar tvirtinimas yra svarbus, nustatoma prieš atsižvelgiant į susijusias kontrolės priemones (t. y. įvertinus įgimtą riziką) (2315-ojo TAAIS 12 dalies h punktas).
Teigiamo išorės šalių patvirtinimo prašymas – prašymas, kad patvirtinančioji šalis atsakytų tiesiogiai auditoriui, pareikšdama, ar patvirtinančioji šalis sutinka ar nesutinka su prašyme pateikta informacija, arba suteikdama prašomos informacijos (2505-ojo TAAIS 6 dalies b punktas).
Teisėtumas (tvirtinimas ūkinių operacijų grupėms) – ūkinės operacijos atitinka teisės aktus ar kitus reikalavimus (2315-ojo TAAIS A192 dalis).
Tikrumas (ūkinių operacijų grupėms ir įvykiams) – užregistruotos ūkinės operacijos tikrai įvyko ir yra susijusios su audituojamu subjektu (2315-ojo TAAIS A190 dalies a(i) punktas).
Tinkamumas (audito įrodymų tinkamumas) – audito įrodymų kokybės matas, t. y. tokių įrodymų tinkamumas ir patikimumas darant išvadas, kuriomis grindžiama auditoriaus ataskaita ir išvada.
Tiriamoji visuma – visas duomenų rinkinys, iš kurio atrenkama imtis ir apie kurį auditorius siekia padaryti išvadas.
Toleruotinas iškraipymas – auditoriaus nustatyta pinigų suma, kuriai auditorius siekia įgyti tinkamo lygio užtikrinimą, kad ši auditoriaus nustatyta suma neviršija faktinio iškraipymo visumoje (2530-ojo TAAIS 5 dalies i punktas).
Toleruotinas nuokrypio lygis – auditoriaus nustatytas nuokrypio nuo taikomų vidaus kontrolės procedūrų lygis, kuriam auditorius siekia įgyti tinkamo lygio užtikrinimą, kad šis auditoriaus nustatytas nuokrypio lygis neviršija faktinio nuokrypio lygio visumoje (2530-ojo TAAIS 5 dalies j punktas).
Tvirtinimai – aiškūs ar kitokio pobūdžio pareiškimai, kurie susiję su pripažinimu, vertinimu, pateikimu ir informacijos atskleidimu finansinėse ataskaitose ir kurie būdingi vadovybei, pareiškiančiai, kad finansinės ataskaitos parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką. Auditorius naudoja tvirtinimus, norėdamas įvertinti galimus skirtingų rūšių iškraipymus, kurie gali atsirasti nustatant, įvertinant ir reaguojant į reikšmingo iškraipymo riziką (2315-ojo TAAIS 12 dalies a punktas).
Užduoties grupė – visi audito užduotį atliekantys partneriai ir specialistai bei kiti asmenys, kurie atlieka audito užduoties procedūras, išskyrus auditoriaus išorės ekspertą ir vidaus auditorius, kurie audito užduoties metu teikia tiesioginę pagalbą (2220-ojo TAAIS 12 dalies d punktas). Kai atliekamas grupės auditas – užduoties grupė apima grupės auditorių ir komponento auditorius. VK kontekste – tai audito grupė ir audito procese dalyvaujantys asmenys. Kai atliekamas grupės auditas – tai audito grupė, audito procese dalyvaujantys asmenys ir komponentų auditoriai. Taip pat žiūrėti sąvokas „Grupės auditorius“, „Audito grupė“ ir „Komponento auditorius“.
Užduoties partneris – partneris arba kitas audito įmonės paskirtas asmuo, kuris yra atsakingas už audito užduotį, jos atlikimą ir už auditoriaus išvados išleidimą audito įmonės vardu bei kuriam, kai reikalaujama, atitinkamus įgaliojimus suteikia profesinės, teisinės arba reguliuojančios institucijos. Sąvokos „užduoties partneris“, „partneris“ ir „audito įmonė“ atitinkamais atvejais apima ir lygiavertes pareigas viešajame sektoriuje einančius asmenis (2220-ojo TAAIS 12 dalies a punktas). VK – audito departamento vadovas.
Užduotis – finansinis auditas.
Už valdymą atsakingi asmenys – tai asmuo (asmenys) ar organizacija ( os) (pvz., įmonės patikėtinis), atsakingi už įmonės strateginės krypties priežiūrą ir vykdantys su įmonės atskaitomybe susijusias pareigas. Šios pareigos apima ir pareigą prižiūrėti finansinės atskaitomybės procesą. Kai kuriose tam tikroms jurisdikcijoms priklausančiose įmonėse už valdymą atsakingais asmenimis gali būti ir vadovaujantys darbuotojai, pavyzdžiui, privačiojo ar viešojo sektoriaus įmonės vykdomieji valdybos nariai arba įmonės savininkas vadovas (2200-ojo TAAIS 13 dalies o punktas.; 2260-ojo TAAIS 10 dalies a punktas). Audituojamo subjekto vadovas (vadovai). Kai audituojamas subjektas turi pavaldžių įstaigų, už šių įstaigų valdymą atsakingas asmuo yra asignavimų valdytojo vadovas (vadovai). Kai asignavimų valdytojas priklauso ministro valdymo sričiai, už šio asignavimų valdytojo valdymą atsakingas asmuo yra atitinkamos ministerijos vadovas (vadovai).
Ūkinė operacija – subjekto veikla arba nuo subjekto priklausantis ar nepriklausantis įvykis, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo arba grynojo turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį ir (arba) struktūrą (Finansinės apskaitos įstatymas, 2 straipsnio 18 dalis).
Vadovybė – asmuo (asmenys), prisiimantis (-ys) administracinę atsakomybę už įmonės veiklą. Kai kuriose tam tikroms jurisdikcijoms priklausančiose įmonėse vadovybei priskiriami kai kurie arba visi už valdymą atsakingi asmenys, pavyzdžiui, vykdomieji valdybos nariai arba įmonės savininkas vadovas (2200-ojo TAAIS 13 dalies h punktas; 2260-ojo TAAIS 10 dalies b punktas).
Vadovybės ekspertas – asmuo ar įmonė, kuris turi kompetencijos kitoje nei apskaitos ar audito srityje ir kurio darbu įmonė naudojasi siekdama gauti pagalbą rengiant finansines ataskaitas (2500-ojo TAAIS 5 dalies d punktas; 2620-ojo TAAIS 6 dalies c punktas).
Vadovybės taškinis įvertis – vadovybės pasirinkta suma, naudojama kaip apskaitinis įvertis pripažinimui ar atskleidimui finansinėse ataskaitose (2540-ojo TAAIS 12 dalies e punktas).
Valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose (Valstybės kontrolės įstatymas, 2 straipsnio 10 dalis).
Valstybinio audito ataskaita – valstybinio audito dokumentas, kuriame pateikiami atlikto valstybinio audito rezultatai (Valstybės kontrolės įstatymas, 2 straipsnio 7 dalis).
Valstybinio audito išvada – valstybinio audito dokumentas, kuriame pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė (Valstybės kontrolės įstatymas, 2 straipsnio 8 dalis).
Valstybinio audito poveikis – tiesioginė ir netiesioginė nauda, kurią sukuria valstybiniai auditai ir aukščiausiosios audito institucijos veikla. Tiesioginis poveikis – tai nauda, kurią lemia konkretaus valstybinio audito rekomendacijų paskatintų pokyčių visuma. Netiesioginis poveikis – nauda, kurią lemia šalyje sukurta ir veikianti valstybinio audito sistema, aukščiausiosios audito institucijos veikla ir valstybinių auditų visuma (Valstybinio audito poveikio vertinimo metodika).
Vartotojo auditorius – auditorius, kuris atlieka vartotojo įmonės finansinių atskaitų auditą ir teikia apie jas išvadą (2402-ojo TAAIS 8 dalies h punktas). Kitaip – audituojamo subjekto, kuris naudojasi paslaugų organizacijos paslaugomis, auditorius.
Vartotojo įmonė (vartotojas) – įmonė, kuri naudoja paslaugų organizaciją ir kurios finansinės ataskaitos yra audituojamos (2402-ojo TAAIS 8 dalies i punktas). Kitaip – audituojamas subjektas, kuris naudojasi paslaugų organizacijos paslaugomis.
Veiklos auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu (Valstybės kontrolės įstatymas, 2 straipsnio 12 dalis).
Veiksmai po audito – procesas, apimantis audito metu pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną ir audito poveikio įvertinimą (Valstybinio audito poveikio vertinimo metodika).
Vidaus kontrolė – procesas, kurį sukuria ir įgyvendina viešojo sektoriaus subjekto vadovybė ir darbuotojai, siekdami užtikrinti subjekto tikslų pasiekimą, ataskaitų patikimumą ir veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Vidaus kontrolės sistema – tai už valdymą atsakingų asmenų, vadovybės ir kitų darbuotojų sukurta, įdiegta ir taikoma sistema, siekiant suteikti pakankamą užtikrinimą, kad bus pasiekti subjekto tikslai dėl finansinės atskaitomybės patikimumo, veiksmų efektyvumo ir veiksmingumo, taip pat taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi. Remiantis TAS, vidaus kontrolės sistemą sudaro penki tarpusavyje susiję komponentai: i) kontrolės aplinka; ii) subjekto rizikos įvertinimo procesas; iii) subjekto vidaus kontrolės sistemos stebėsenos procesas; iv) informacinė sistema ir komunikacija; ir v) kontrolės veiksmai (2315-ojo TAAIS 12 dalies m punktas).
Vidaus kontrolės priemonės / procedūros – žiūrėti sąvoką „Kontrolės priemonės (procedūros / veiksmai)“
Vidaus kontrolės trūkumas – kai: kontrolė yra suplanuota, įgyvendinta ar vykdoma taip, kad ji neužtikrina, jog bus laiku nustatyti ir ištaisyti iškraipymai finansinėse ataskaitose ar užkirstas jiems kelias; arba ii) nėra reikalingos kontrolės iškraipymams finansinėse ataskaitose laiku nustatyti ir ištaisyti ar užkirsti jiems kelią (2265-ojo TAAIS 6 dalies a punktas). Taip pat žiūrėti sąvoką „Reikšmingas vidaus kontrolės trūkumas“.
Viešojo sektoriaus subjektai – 1) biudžetinės įstaigos; 2) pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies 1 punkte nurodyti subjektai daro lemiamą poveikį; 3) pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti viešojo sektoriaus subjektai daro lemiamą poveikį; 4) išteklių fondai; 5) mokesčių fondai; 6) fondų fondai (Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, 2 straipsnio 20 dalis).
Visuma – žiūrėti sąvoką „Tiriamoji visuma“.
Svarbu. 2315-ajame TAAIS vartojamos sąvokos „significant classes of transactions, account balances or disclousures“ ir „material classes of transactions, account balances or disclousures“, kurių vertimai lietuvių kalba gali būti klaidinantys, nes abi jos skirtingose standarto vietose verčiamos kaip „reikšmingos“. Todėl Finansinio audito skyrelyje:
- „Material classes of transactions, account balances or disclousures“ vartosime sąvoką reikšmingos apskaitos sritys, kuri būtų vartojama įprasta reikšme kaip reikšminga remiantis nustatytu kiekybiniu arba kokybiniu reikšmingumu ir taikysime šioms apskaitos sritims taikomus TAAIS reikalavimus.
- „Significant classes of transactions, account balances or disclousures“ apibūdinti vartosime sąvoką svarbios apskaitos sritys, kuri atitiks „significant classes of transactions, account balances or disclousures“, ir taikysime šioms apskaitos sritims taikomus TAAIS reikalavimus.
|
Sąvoka
|
Sąvoka originalo kalba
|
Sąvokos paaiškinimas
|
| Reikšminga ūkinių operacijų grupė, sąskaitos likutis ar atskleidžiama informacija (reikšminga apskaitos sritis) |
Material class of transactions, account balance or disclousure |
Tai ūkinių operacijų grupė, sąskaitos likutis ar atskleidžiama informacija (apskaitos sritis), kuri yra reikšminga kiekybiškai arba kokybiškai.
Reikšmingumą auditorius nustato priimdamas profesinį sprendimą ir tam įtakos turi jo supratimas apie finansinių ataskaitų vartotojų finansinės informacijos poreikius (2320-ojo TAAIS 4 d.) |
| Svarbi ūkinių operacijų grupė, sąskaitos likutis ar atskleidžiama informacija (svarbi apskaitos sritis) |
Significant class of transactions, account balance or disclousure |
Tai ūkinių operacijų grupė, sąskaitos likutis ar atskleidžiama informacija (apskaitos sritis), susijusi su vienu ar daugiau svarbių tvirtinimų (t. y. tvirtinimų, kuriems nustatyta reikšminga rizika). |
Apgaulė – vieno ar kelių vadovybei priklausančių asmenų, už valdymą atsakingų asmenų, darbuotojų ar trečiųjų šalių tyčinis veiksmas, kuriuo apgaule siekiama įgyti neteisėtą ar nepelnytą pranašumą (2240-ojo TAAIS 11 dalies a punktas).
Atitikties auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali būti pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
Atitiktis – audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams.
Atranka (audito atranka) – audito procedūrų taikymas mažiau kaip 100 procentų auditui svarbios visumos vienetų, kai visi atrankos vienetai turi galimybę būti atrinkti, taip sudarant auditoriui tinkamą pagrindą padaryti išvadas apie visą visumą (2530-ojo TAAIS 5 dalies a punktas).
Atrankos rizika – rizika, kad auditoriaus apibendrinanti išvada, padaryta remiantis imties duomenimis, gali skirtis nuo išvados, jei tos pačios audito procedūros būtų taikomos visai visumai (2530-ojo TAAIS 5 dalies c punktas).
Atrankos vienetas – atskiros dalys, sudarančios visumą (2530-ojo TAAIS 5 dalies f punktas).
Atsakingoji šalis – subjektas, atsakingas už audito srities informaciją, audito srities valdymą ir (ar) rekomendacijų įgyvendinimą bei būtinų pokyčių taikymą (100-ojo TAAIS 25 punktas).
Audito grupė – audito departamento vadovas, audito grupės vadovas, kiti audito grupės nariai ir valstybinio auditoriaus padėjėjas (-ai).
Audito įrodymai – dokumentuota informacija, kuria auditorius pagrindžia savo pastebėjimus, išvadas ir rekomendacijas.
Audito kriterijus – tam tikras etalonas (normatyvinis standartas, pagrįstas lūkestis, geroji veiklos praktika ar nustatytas parametras (duomuo, matas, savybė, rodiklis)), kuris leidžia įvertinti audito duomenis ir padaryti išvadas apie audituojamo subjekto veiklos ekonomiškumą, efektyvumą ir (ar) rezultatyvumą.
Audito objektas – audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veikla ar jos dalys (programa, paslaugos ir pan.), tam tikros viešojo sektoriaus srities (sistemos) valdymas ir kt. – tai, kas yra audituojama.
Audito pastebėjimas – audito įrodymų vertinimo ir jų palyginimo su audito kriterijais rezultatas, apimantis ir nuokrypių nuo audito kriterijų priežasčių ir pasekmių vertinimą.
Audito planas – darbo dokumentas, kuriame numatomas audito mastas, metodai, atlikimo eiga, planuojami ištekliai, pagrindiniai audito terminai ir laukiamas audito poveikis.
Audito procedūros – tam tikruose audito etapuose atliekami auditoriaus veiksmai siekiant audito tikslų.
Audito procesas – visi audito etapai, apimantys audito planavimą (strateginį ir išankstinį tyrimus), atlikimą (pagrindinį tyrimą), ataskaitos rengimą ir veiksmus po audito.
Audito rizika – tikimybė, kad dėl įvairių atsiradusių veiksnių ar įvykių gali būti pateikti neteisingi ar neišsamūs pastebėjimai, išvados, rekomendacijos, nepasiektas arba nevisiškai pasiektas audito tikslas, nebus sukurta pridėtinės vertės.
Audito rizikos valdymas – sisteminis valdymo procedūrų ir priemonių taikymas, siekiant nustatyti ir valdyti tikėtinus įvykius, kurie gali reikšmingai paveikti audito procesą, taip pat suteikti pakankamą užtikrinimą, kad audito tikslas bus pasiektas.
Audito tikslas – tiksli formuluotė, ko siekiama auditu.
Audituojamas subjektas – viešojo sektoriaus subjektas arba kitas juridinis asmuo, kuriam suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriam viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą.
Darbo dokumentai – dokumentuota informacija apie atliktas audito procedūras, surinktus audito įrodymus ir auditoriaus padarytas išvadas.
Ekstrapoliavimas – atrankos rezultatų įvertinimo būdas, kai nustatyti nuokrypiai pritaikomi tiriamajai visumai.
Finansinis auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinami audituojamo subjekto metinių ataskaitų rinkinių duomenys ir pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
Imtis – tam tikra elementų (pvz.: žmonių, objektų, duomenų ir pan.) grupė, atrinkta iš didesnės visumos (populiacijos), siekiant atlikti tyrimą ar analizę.
Išankstinis tyrimas – audito proceso etapas, kurio metu susipažįstama su audituojama sritimi, nustatomos problemos (rizikos) ir apsisprendžiama, ar tikslinga atlikti pagrindinį tyrimą.
Išankstinio tyrimo planas –darbo dokumentas, kuriame numatomos išankstinio tyrimo procedūros, jų atlikimo terminai, kokybės užtikrinimo procedūros audito planavimo metu, planuojami ištekliai ir kt.
Išvada – audito pastebėjimų pagrindu suformuluotas auditoriaus teiginys dėl audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos ekonomiškumo, efektyvumo ir (ar) rezultatyvumo, atsakantis į audito klausimą pagal pasirinktus audito kriterijus.
Konfidencialumas principas, pagal kurį auditoriai privalo saugoti ir neatskleisti konfidencialios informacijos, gautos vykdant profesinę veiklą, tretiesiems asmenims be aiškaus leidimo, nebent tai būtų teisiškai privaloma ar kitaip pagrįsta audito atlikimo tikslais. Šis principas užtikrina, kad visi duomenys, kuriuos auditoriai gauna, būtų apsaugoti, o konfidencialumo įsipareigojimas išliktų net ir pasibaigus profesiniams santykiams su audituojamu subjektu.
Kontrolės priemonės (procedūros / veiksmai) – subjekto nustatytos politikos arba procedūros, skirtos pasiekti vadovybės ar už valdymą atsakingų asmenų kontrolės tikslus.
Laukiamas audito poveikis –informacija, apibūdinanti planuojamą audito poveikį ir apibendrinanti siekiamus pokyčius.
Nestatistinė atranka – atrankos būdas, kai imties vienetų atrinkimas nėra atsitiktinis ir kai tikimybių teorija nėra taikoma imties rezultatams, įskaitant atrankos riziką, įvertinti (2530-ojo TAAIS 5 dalies g punktas).
Numatomas naudotojas – asmenys ir (ar) institucijos, kurioms auditorius rengia audito ataskaitą (100-ojo TAAIS 25 punktas).
Pakankamumas (audito įrodymų pakankamumas) – audito įrodymų kiekio matas.
Pagrindinis tyrimas – audito proceso etapas, kurio metu, siekdamas audito tikslo, auditorius surenka audito įrodymus, kuriais remdamasis atsako į audito klausimus ir pagrindžia audito ataskaitoje pateiktus pastebėjimus, išvadas ir rekomendacijas.
Problema – įvykis, situacija, veiksnys, galintis neigiamai paveikti atskiros organizacijos, programos, sistemos ar visos valstybės valdymą.
Profesinis skepticizmas – atviras ir objektyvus požiūris, kurio laikydamasis auditorius nuolat abejoja ir stebi aplinkybes, galinčias rodyti iškraipymus, neatitiktis ar kitus svarbius dalykus. Profesinis skepticizmas yra svarbus vertinant audito įrodymus, prieštaraujančius kitiems, jau surinktiems, audito įrodymams ir informacijai, keliančiai klausimų dėl audito įrodymų patikimumo.
Profesinis sprendimas – apima bendrų žinių, įgūdžių ir patirties taikymą audito metu priimant kompetentingus sprendimus dėl audito aplinkybes atitinkančios veiksmų krypties. Tai reiškia, kad, atliekant auditą, laikomasi tinkamo atsargumo ir nuosekliai taikomi visi susiję profesiniai standartai ir etikos principai.
Pokyčių vertinimo rodikliai – kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, pagal kuriuos vertinami rekomendacijų įgyvendinimo paskatinti pokyčiai audituotoje srityje. Kokybiniai rodikliai – aprašomojo pobūdžio informacija, atskleidžianti pokyčių turinį, svarbą, kontekstą. Kiekybiniai rodikliai nurodo kiekį, kuris gali būti išreiškiamas skaičiumi, santykiu, dalimi ir pan.
Pokytis – rekomendacijų įgyvendinimu paskatintas kokybinis ar kiekybinis situacijos pasikeitimas audituotoje srityje.
Reikšmingumas – santykinė dalyko reikšmė (arba svarba) tomis aplinkybėmis, kuriomis jis nagrinėjamas.
Rekomendacija – valstybinio audito rezultatų pagrindu suformuluotas siūlymas, skirtas valstybinio audito metu nustatytoms problemoms išspręsti siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo.
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena – procesas, kurio metu stebimas ir vertinamas rekomendacijų ir joms įgyvendinti suplanuotų priemonių įgyvendinimas, ar audituotas subjektas jas įgyvendino taip, kaip buvo suplanuota rekomendacijų įgyvendinimo plane.
Statistinė atranka – atrankos būdas, kuriam būdingas atsitiktinis imties vienetų atrinkimas ir tikimybių teorijos taikymas imties rezultatams, įskaitant atrankos riziką, įvertinti. Jei atranka nepasižymi nurodytomis charakteristikomis, ji laikoma nestatistine atranka (2530-ojo TAAIS 5 dalies g punktas).
Strateginis tyrimas – audito proceso etapas, kurio metu atliekamas viešojo sektoriaus veiklos sričių nuolatinis stebėjimas, duomenų rinkimas ir veiklos problemų (rizikų) nustatymas, analizė ir audito objektų (temų) atranka.
Sukčiavimas – žiūrėti sąvoką “Apgaulė“.
Tinkamumas (audito įrodymų tinkamumas) – audito įrodymų kokybės matas, t. y. jų aktualumas, svarba, pagrįstumas ir patikimumas.
Tiriamoji visuma – visas duomenų rinkinys, iš kurio atrenkama imtis ir apie kurį auditorius siekia padaryti išvadas.
Valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.
Valstybinio audito ataskaita – valstybinio audito dokumentas, kuriame pateikiami atlikto valstybinio audito rezultatai.
Valstybinio audito poveikis – tiesioginė ir netiesioginė nauda, kurią sukuria valstybiniai auditai ir aukščiausiosios audito institucijos veikla. Tiesioginis poveikis – tai nauda, kurią lemia konkretaus valstybinio audito rekomendacijų paskatintų pokyčių visuma. Netiesioginis poveikis – nauda, kurią lemia šalyje sukurta ir veikianti valstybinio audito sistema, aukščiausiosios audito institucijos veikla ir valstybinių auditų visuma.
Veiklos auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir (ar) rezultatyvumo požiūriu.
Veiksmai po audito – procesas, apimantis valstybinio audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir audito poveikio įvertinimą.
Vidaus kontrolė – procesas, kurį įgyvendina organizacijos vadovybė ir darbuotojai, sukurtas siekiant užtikrinti organizacijos tikslų pasiekimą, ataskaitų patikimumą ir veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Viešojo sektoriaus subjektai – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
Apgaulė – vieno ar kelių vadovybei priklausančių asmenų, už valdymą atsakingų asmenų, darbuotojų ar trečiųjų šalių tyčinis veiksmas, kuriuo apgaule siekiama įgyti neteisėtą ar nepelnytą pranašumą (2240-ojo TAAIS „Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės, atliekant finansinių ataskaitų auditą“ 11 dalies a punktas).
Atitikties auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali būti pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė (Valstybės kontrolės įstatymas, 2 str. 1 d.).
Atitiktis – audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams.
Atranka (audito atranka) – audito procedūrų taikymas mažiau kaip 100 procentų auditui svarbios visumos vienetų, kai visi atrankos vienetai turi galimybę būti atrinkti, taip sudarant auditoriui tinkamą pagrindą padaryti išvadas apie visą visumą (2530-ojo TAAIS „Audito atranka“ 5 dalies a punktas).
Atrankos rizika – rizika, kad auditoriaus apibendrinanti išvada, padaryta remiantis imties duomenimis, gali skirtis nuo išvados, jei tos pašios audito procedūros būtų taikomos visai visumai(2530-ojo TAAIS „Audito atranka“ 5 dalies c punktas).
Atrankos vienetas – atskiros dalys, sudarančios visumą (2530-ojo TAAIS „Audito atranka“ 5 dalies f punktas).
Atsakingoji šalis – subjektas, atsakingas už audito srities informaciją, audito srities valdymą ir (ar) rekomendacijų įgyvendinimą bei būtinų pokyčių taikymą (100-ojo TAAIS 25 punktas).
Audito grupė – audito departamento vadovas, audito grupės vadovas, kiti audito grupės nariai ir valstybinio auditoriaus padėjėjas (-ai).
Audito įrodymai – dokumentuota informacija, kuria auditorius pagrindžia savo pastebėjimus, išvadas ir rekomendacijas.
Audito kriterijai – tai standartiniai rodikliai, pagal kuriuos nuosekliai ir pagrįstai vertinamas audito objektas. Atitikties auditas apima teisėtumo (oficialių kriterijų, pavyzdžiui, atitinkamų įstatymų, kitų teisės aktų, sutarčių ir kt. reikalavimų, laikymosi) ir (arba) tinkamumo (bendrųjų principų, taikomų tinkamam finansų valdymui ir viešojo sektoriaus darbuotojų elgesiui, laikymosi) aspektus.
Audito objektas – audituojamo subjekto (-ų) veikla ar jos dalys (programa, paslaugos ir pan.), sandoriai, informacija – tai, kas yra audituojama. Atitinka 400-ajame TAAIS vartojamą sąvoką audito sritis.
Audito objekto informacija – tai audito objekto vertinimo pagal kriterijus rezultatai, kuriuos pateikia arba auditorius, arba atsakingoji šalis, priklausomai nuo užduoties tipo (tiesioginės išvados rengimo arba patvirtinimo).
Audito pabaiga – audito ataskaitos ir išvados, jei teikiama auditoriaus nuomonė, pasirašymo data.
Audito pastebėjimas – audito įrodymų vertinimo ir jų palyginimo su audito kriterijais rezultatas, apimantis ir nuokrypių nuo vertinimo kriterijų priežasčių ir pasekmių vertinimą.
Audito procedūros – tam tikruose audito etapuose atliekami auditoriaus veiksmai siekiant audito tikslų.
Audito procesas – visi audito etapai, apimantys strateginį tyrimą, audito planavimą, audito atlikimą ir rezultatų įvertinimą, audito ataskaitos ir išvados (jei reiškiama auditoriaus nuomonė) rengimą bei veiksmus po audito.
Audito rizika – tai tikimybė, kad dėl įvairių atsiradusių veiksnių ar įvykių gali būti pateikti neteisingi ar neišsamūs pastebėjimai, išvados, rekomendacijos, nepasiektas arba nevisiškai pasiektas audito tikslas ir (ar) pareikšta netinkama auditoriaus nuomonė (kai rengiama audito išvada).
Audito rizikos valdymas – sisteminis valdymo procedūrų ir priemonių taikymas, siekiant nustatyti ir valdyti tikėtinus įvykius, kurie gali reikšmingai paveikti audito procesą, taip pat suteikti pakankamą užtikrinimą, kad audito tikslas bus pasiektas.
Audito sritis – sudėtinė audito objekto dalis, t. y. audito objektą gali sudaryti kelios audito sritys. 4000-ajame TAAIS audito srities sąvoka tapatinama su sąvoka audito objektas, tačiau šioje svetainėje ji suprantama siauriau.
Audito tikslas – tiksli formuluotė, ko siekiama auditu.
Audituojamas subjektas – viešojo sektoriaus subjektas arba kitas juridinis asmuo, kuriam suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriam viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą. Dažniausiai atitinka TAAIS vartojamą sąvoką atsakingoji šalis.
Darbo dokumentai – dokumentuota informacija apie atliktas audito procedūras, surinktus audito įrodymus ir auditoriaus padarytas išvadas.
Ekstrapoliavimas – atrankos rezultatų įvertinimo būdas, kai nustatytos neatitiktys pritaikomos tiriamajai visumai.
Finansinis auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinami audituojamo subjekto metinių ataskaitų rinkinių duomenys ir pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
Įgimta rizika – tai rizika, būdinga konkrečiam audito objektui dėl jo specifikos ir kuri gali pasireikšti iki vidaus kontrolės priemonių taikymo.
Įgimtas patikimumas – patikimumas, gaunamas planavimo metu įvertinus įgimtą riziką.
Imtis – tam tikra elementų (pvz.: žmonių, objektų, duomenų ir pan.) grupė, atrinkta iš didesnės visumos (populiacijos).
Kiekybinis reikšmingumas – reikšmingumas, apskaičiuotas tam tikra kiekine išraiška. Tai gali būti skaitinė vertė, nustatoma taikant palyginamojo rodiklio (pvz. su audito objektu susijusios išlaidos ar pajamos) procentinę dalį, kuri, auditoriaus nuomone, atspindi priemones, kurias numatomas naudotojas (-ai), labiausiai tikėtina, laiko svarbiomis. Kiekybinis reikšmingumas taip pat gali būti nustatytas kaip konkretus neatitikčių skaičius.
Kokybinis reikšmingumas – tai kokybiniai veiksniai, kurie reikšmingi dėl savo pobūdžio, aplinkybių, konteksto ar kitų priežasčių.
Konfidencialumas – principas, pagal kurį auditoriai privalo saugoti ir neatskleisti konfidencialios informacijos, gautos vykdant profesinę veiklą, tretiesiems asmenims be aiškaus leidimo, nebent tai būtų teisiškai privaloma ar kitaip pagrįsta audito atlikimo tikslais. Šis principas užtikrina, kad visi duomenys, kuriuos auditoriai gauna, būtų apsaugoti, o konfidencialumo įsipareigojimas išliktų net ir pasibaigus profesiniams santykiams su audituojamu subjektu.
Kontrolės patikimumas – patikimumas, gaunamas įvertinus vidaus kontrolę ir suformavus nuomonę, ar vidaus kontrolė laiku užkerta kelią klaidoms ir (ar) neatitiktims.
Kontrolės priemonės (procedūros / veiksmai) – subjekto nustatytos politikos arba procedūros, skirtos pasiekti vadovybės ar už valdymą atsakingų asmenų kontrolės tikslus. Šiame kontekste: i) politikos – tai pareiškimai apie tai, kas turėtų arba neturėtų būti padaryta subjekte vykdant kontrolę. Tokie pareiškimai gali būti įforminti dokumentais, aiškiai įvardyti komunikacijoje arba numanomi dėl atliekamų veiksmų ir priimamų sprendimų; ii) procedūros – tai politikų įdiegimo veiksmai (2315-ojo TAAIS „Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka“ 12 dalies c punktas).
Kontrolės (priemonių) testas – audito procedūra, skirta kontrolės priemonių efektyvumui įvertinti.
Kontrolės rizika – tai rizika, kad atitinkamos vidaus kontrolės priemonės, susijusios su įgimta rizika, yra netinkamos arba veikia netinkamai.
Laukiamas audito poveikis – aprašomojo pobūdžio informacija, apibūdinanti planuojamą audito poveikį ir apibendrinanti siekiamus pokyčius.
Neaptikimo rizika – rizika, kad auditorius, atlikdamas procedūras, kad sumažintų audito riziką iki priimtinai žemo lygio, neaptiks reikšmingų neatitikčių.
Neatitiktis – audituojamo subjekto veikla, kuri yra priešinga teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams. Neatitiktis, kuri lemia teisinės atsakomybės taikymą, laikoma pažeidimu.
Nestatistinė atranka – atrankos būdas, kai imties vienetų atrinkimas nėra atsitiktinis ir kai tikimybių teorija nėra taikoma imties rezultatams, įskaitant atrankos riziką, įvertinti (2530-ojo TAAIS „Audito atranka“ 5 dalies g punktas).
Numatomas naudotojas – asmenys ir (ar) institucijos, kurioms auditorius rengia audito ataskaitą ir išvadą (jei tiekiama auditoriaus nuomonė) (100-ojo TAAIS 25 punktas).
Pagrindinis patikimumas – patikimumas, gaunamas atlikus pagrindines audito procedūras.
Pakankamas užtikrinimas – yra aukštas, tačiau neabsoliutus užtikrinimo lygis, kai auditorius pareiškia, kad audito objektas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ar neatitinka reikalavimų arba, kai tinkama, kad audito objekto informacija pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal taikomus kriterijus.
Pakankamumas (audito įrodymų pakankamumas) – audito įrodymų kiekio matas, tai yra kiekybės požiūriu pakankama informacija audito tikslui pasiekti, audito pastebėjimams ir išvadoms pagrįsti.
Patvirtinimo užduotis – užduoties tipas, kai audituojamas subjektas įvertina audito objekto atitiktį kriterijams ir pateikia audito objekto informaciją, kuria remdamasis auditorius turi surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, kurie suteiktų pagrįstą pagrindą suformuoti išvadą.
Pažeidimas – audituojamo subjekto veikla, kuri yra priešinga teisei (pažeidžiama teisės norma, principas) ir tai lemia teisinės atsakomybės taikymą. Pažeidimu laikytinas atvejis, kai teisės aktas aiškiai nustato elgesio taisykles ir jų nesilaikoma.
Pokyčių vertinimo rodikliai – kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, pagal kuriuos vertinami rekomendacijų įgyvendinimo paskatinti pokyčiai audituotoje srityje. Kokybiniai rodikliai – aprašomojo pobūdžio informacija, atskleidžianti pokyčių turinį, svarbą, kontekstą. Kiekybiniai rodikliai nurodo kiekį, kuris gali būti išreiškiamas skaičiumi, santykiu, dalimi ir pan.
Pokytis – rekomendacijų įgyvendinimu paskatintas kokybinis ar kiekybinis situacijos pasikeitimas audituotoje srityje.
Problema – įvykis, situacija, veiksnys, galintis neigiamai paveikti atskiros organizacijos, programos, sistemos ar visos valstybės valdymą.
Profesinis skepticizmas – atviras ir objektyvus požiūris, kurio laikydamasis auditorius nuolat abejoja ir stebi aplinkybes, galinčias rodyti iškraipymus, neatitiktis ar kitus svarbius dalykus. Profesinis skepticizmas yra svarbus vertinant audito įrodymus, prieštaraujančius kitiems, jau surinktiems, audito įrodymams ir informacijai, keliančiai klausimų dėl audito įrodymų patikimumo.
Profesinis sprendimas – apima bendrų žinių, įgūdžių ir patirties taikymą audito metu priimant kompetentingus sprendimus dėl audito aplinkybes atitinkančios veiksmų krypties. Tai reiškia, kad, atliekant auditą, laikomasi tinkamo atsargumo ir nuosekliai taikomi visi susiję profesiniai standartai ir etikos principai.
Rašytinis pareiškimas – tai vadovybės auditoriui pateikta rašytinė informacija, kuri patvirtina tam tikrus dalykus ar patvirtina kitus audito įrodymus (2580-ojo TAAIS 7 dalis).
Reikšmingumas – santykinė dalyko reikšmė (arba svarba) tomis aplinkybėmis, kuriomis jis nagrinėjamas.
Rekomendacija – valstybinio audito rezultatų pagrindu suformuluoti siūlymai, skirti valstybinio audito metu nustatytoms problemoms išspręsti, siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo.
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena – procesas, kurio metu stebimas ir vertinamas rekomendacijų ir joms įgyvendinti suplanuotų priemonių įgyvendinimas, ar audituotas subjektas jas įgyvendino taip, kaip buvo suplanuota rekomendacijų įgyvendinimo plane.
Ribotas užtikrinimas – užtikrinimo lygis, kai, remdamasis atliktomis audito procedūromis, auditorius nepastebėjo nieko, kas leistų jam manyti, kad audito objektas neatitinka taikomų audito kriterijų.
Statistinė atranka – atrankos būdas, kuriam būdingas atsitiktinis imties vienetų atrinkimas ir tikimybių teorijos taikymas imties rezultatams, įskaitant atrankos riziką, įvertinti. Jei atranka nepasižymi nurodytomis charakteristikomis, ji laikoma nestatistine atranka (2530-ojo TAAIS „Audito atranka“ 5 dalies g punktas).
Strateginis tyrimas – audito proceso etapas, kurio metu atliekamas viešojo sektoriaus veiklos sričių nuolatinis stebėjimas, duomenų rinkimas ir veiklos problemų (rizikų) nustatymas, analizė ir audito objektų (temų) atranka.
Stratifikacija – procesas, kuriuo visuma suskirstoma i povisumes, kurių kiekviena yra panašias charakteristikas turinčių atrankos vienetu grupė.
Sukčiavimas – žiūrėti sąvoką „apgaulė“.
Teisėtumas – audituojamo subjekto veiklos atitiktis oficialiems kriterijams, pavyzdžiui, įstatymų, kitų teisės aktų, sutarčių ir kt. reikalavimams.
Tiesioginės išvados rengimo užduotis – užduoties tipas, kai auditorius, atsižvelgdamas į riziką ir reikšmingumą, pasirenka audito objektą ir vertina jį pagal pasirinktus kriterijus.
Tinkamumas – audituojamo subjekto veiklos atitiktis bendriesiems principams, pavyzdžiui, gero viešojo sektoriaus finansų valdymo ir (ar) viešojo sektoriaus darbuotojų elgesio principams.
Tinkamumas (audito įrodymų tinkamumas) – audito įrodymų kokybės matas, t. y. tokių įrodymų tinkamumas ir patikimumas darant išvadas, kuriomis grindžiama auditoriaus ataskaita ir išvada (kai teikiama auditoriaus nuomonė).
Tiriamoji visuma – visas duomenų rinkinys, iš kurio atrenkama imtis ir apie kurį auditorius siekia padaryti išvadas.
Valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.
Valstybinio audito ataskaita – valstybinio audito dokumentas, kuriame pateikiami atlikto valstybinio audito rezultatai.
Valstybinio audito išvada – valstybinio audito dokumentas, kuriame pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
Valstybinio audito poveikis – tiesioginė ir netiesioginė nauda, kurią sukuria valstybiniai auditai ir aukščiausiosios audito institucijos veikla. Tiesioginis poveikis – tai nauda, kurią lemia konkretaus valstybinio audito rekomendacijų paskatintų pokyčių visuma. Netiesioginis poveikis – nauda, kurią lemia šalyje sukurta ir veikianti valstybinio audito sistema, aukščiausiosios audito institucijos veikla ir valstybinių auditų visuma.
Veiklos auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
Veiksmai po audito – procesas, apimantis valstybinio audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir audito poveikio įvertinimą.
Vidaus kontrolė – procesas, kurį įgyvendina organizacijos vadovybė ir darbuotojai, sukurtas siekiant užtikrinti organizacijos tikslų pasiekimą, ataskaitų patikimumą ir veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Viešojo sektoriaus subjektai – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
Atitikties auditas pagal VKĮ[1] – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali būti pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
Atitikties auditas pagal TAAIS[2] – nepriklausomas įvertinimas, ar tam tikra audito sritis atitinka jai taikomus reikalavimus (kriterijus). Atitikties auditas atliekamas vertinant, ar veikla, finansinės ūkinės operacijos ir informacija visais reikšmingais atžvilgiais atitinka reikalavimus, kurių privalo laikytis audituojamas subjektas.
Audito grupė – audito departamento vadovas, audito grupės vadovas, kiti audito grupės nariai ir valstybinio auditoriaus padėjėjas (-ai).
Audito įrodymai – dokumentuota informacija, kuria auditorius pagrindžia savo pastebėjimus, išvadas ir rekomendacijas.
Audito kriterijus – tam tikras etalonas (normatyvinis standartas, pagrįstas lūkestis, geroji veiklos praktika ar nustatytas parametras (duomuo, matas, savybė, rodiklis)), kuris leidžia įvertinti audito duomenis ir padaryti išvadas apie audituojamo subjekto informacinių technologijų kontrolės priemonių pakankamumą ir patikimumą.
Audito objektas – audituojamo subjekto (-ų) veikla ar jos dalys (programa, paslaugos ir pan.), sandoriai, informacija ir kt. – tai, kas yra audituojama.
Audito pastebėjimas – audito įrodymų vertinimo ir jų palyginimo su audito kriterijais rezultatas, apimantis ir nuokrypių nuo audito kriterijų priežasčių ir pasekmių vertinimą.
Audito procedūros – tam tikruose audito etapuose atliekami auditoriaus veiksmai siekiant audito tikslų.
Audito procesas – visi audito etapai, apimantys audito planavimą (strateginį ir išankstinį tyrimus), atlikimą (pagrindinį tyrimą), ataskaitos rengimą ir stebėjimą po audito.
Audito rizika – tikimybė, kad dėl įvairių atsiradusių veiksnių ar įvykių gali būti pateikti neteisingi ar neišsamūs pastebėjimai, išvados, rekomendacijos, nepasiektas arba nevisiškai pasiektas audito tikslas, nebus pasiektas laukiamas audito poveikis.
Audito rizikos valdymas – sisteminis valdymo procedūrų ir priemonių taikymas, siekiant nustatyti ir valdyti tikėtinus įvykius, kurie gali reikšmingai paveikti audito procesą, taip pat suteikti pakankamą užtikrinimą, kad audito tikslas bus pasiektas.
Audito sritis – sudėtinė audito objekto dalis, t. y. audito objektą gali sudaryti kelios audito sritys. 4000-ajame TAAIS audito srities sąvoka tapatinama su sąvoka audito objektas, tačiau šiame vadove ji vartojama siauresne prasme.
Audituojamas subjektas – viešojo sektoriaus subjektas arba kitas juridinis asmuo, kuriam suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriam viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą.
Audito tikslas – tiksli formuluotė, ko siekiama auditu.
Atitiktis – audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams.
Atsakingoji šalis – subjektas, atsakingas už audito srities informaciją, audito srities valdymą ir (ar) rekomendacijų įgyvendinimą bei būtinų pokyčių taikymą.
Darbo dokumentai – dokumentuota informacija apie atliktas audito procedūras, surinktus audito įrodymus ir auditoriaus padarytas išvadas.
Detalieji testai (angl. substantive testing) – tai audito procedūra, kurios metu vertinama, ar įdiegtos IT taikomųjų programų kontrolės priemonės yra pakankamos ir patikimos. IT kontrolės priemonių pakankamumas, kai kontrolės priemonės sukurtos tokia apimtimi kurių pakanka, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos organizacijai, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką ir mastą, siekti savo nustatytų tikslų. IT kontrolės priemonės patikimos, kai jos tinkamai sukurtos ir įgyvendinamos taip, kaip numatyta organizacijos politikoje, standarte, tvarkoje, teisės akte, techninėje specifikacijoje ar kitose dokumentuose.
Duomenys (angl. data) – reiškia neapdorotą informaciją. Duomenys paprastai saugomi duomenų bazėje ir pateikiami kaip skaičiai, simboliai, ženklai, tekstas, vaizdai. Duomenys vertinami kaip mažiausi faktinės informacijos vienetai.
Ekstrapoliavimas – atrankos rezultatų įvertinimo būdas, kai nustatytos neatitiktys pritaikomos tiriamajai visumai.
Finansinis auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinami audituojamo subjekto metinių ataskaitų rinkinių duomenys ir pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
Gebos brandos modelis (angl. Capability Maturity Model (CMM)) – programų inžinerijos instituto (angl. Software Engineering Institute) sukurtas gebos brandos modelis, skirtas padėti organizacijoms, kuriančioms programinę įrangą, įvertinti ir padidinti šios įrangos kūrimo procesų gebą. Modelis reitinguoja šias organizacijas pagal penkių proceso gebos lygių hierarchiją. Pirmas gebos lygis apibūdina nesubrendusius arba chaotiškiausius, o penktasis – brandžiausius arba kokybiškiausius procesus[3].
Informacija – žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas ir kitus objektus, kurios tam tikrame kontekste turi kokią nors prasmę. Informacija gaunama apdorojus duomenis (pvz.: formatuojant, filtruojant, sumuojant, atliekant analizę ar kitas sudėtingesnes operacijas).
Informacinė sistema – strateginės, vadybinės ir operacinės veiklos, susijusios su informacijos rinkimu, apdorojimu, saugojimu, platinimu ir naudojimu, ir su ja siejamų technologijų deriniu. Tokios informacinės sistemos gali skirtis sudėtingumu – nuo paprastos knygos, kurioje rankiniu būdu tvarkomi pinigų gavimo ir mokėjimo įrašai, iki sudėtingesnės, informacinėmis technologijomis grindžiamos sistemos, pvz., mokesčių apskaičiavimo sistemos, kurioje automatizuoti visi procesai: duomenų rinkimas (pvz., mokesčių deklaracijos, pateikiamos interneto portale), saugojimas serveriuose, vertinimas (grindžiamas programavimu pagal apmokestinimo taisykles) ir pranešimas apie mokesčių poreikį, grąžinimas ir patvirtinimas (realiu laiku arba nustatytais intervalais). Informacinė sistema gali apimti keletą taikomųjų programų.
Išankstinis tyrimas – audito proceso etapas, kurio metu renkama ir įvertinama informacija apie nagrinėjamą veiklos sritį, nustatomos problemos (rizikos) ir, nusprendus atlikti pagrindinį tyrimą, parengiamas audito planas.
IT ištekliai – informacijos, kurią valdo informacinės visuomenės nariai ir kuri apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, ir ją apdorojančių informacinių technologijų priemonių ir žmogiškųjų išteklių visuma (informacija; paslaugos, infrastruktūra ir taikomosios programos; žmonės, įgūdžiai ir kompetencija).
Informacinės technologijos – ištekliai, reikalingi tam tikrai informacijai gauti, tvarkyti, saugoti ir skleisti: techninė, programinė įranga, komunikacijos ir kita įranga, naudojama bet kokios formos duomenims įvesti, saugoti, apdoroti, perduoti ir išvesti[4].
Informacinių technologijų auditas – informacinių technologijų kontrolės priemonių vertinimas siekiant nustatyti nukrypimų nuo audito kriterijų atvejus, kurie buvo nustatyti atsižvelgiant į atliekamo audito tipą, t. y. finansinį, atitikties arba veiklos.
Informacinių technologijų bendroji kontrolė – kontrolės priemonės, kurios taikomos visiems konkrečios organizacijos IT komponentams, procesams ir duomenims ar informacinių technologijų aplinkai. Šios kontrolės priemonių visuma turi užtikrinti tinkamą kompiuterizuotų taikomųjų programų plėtrą ir įgyvendinimą, taikomųjų programų, duomenų bylų ir kompiuterinių operacijų vientisumą.
Išvada – audito pastebėjimų pagrindu suformuluotas auditoriaus teiginys dėl audituojamo subjekto informacinių technologijų kontrolės pakankamumo ir patikimumo, atsakantis į audito klausimus pagal pasirinktus audito kriterijus.
Laukiamas audito poveikis – tai aprašomojo pobūdžio informacija, apibūdinanti planuojamą audito poveikį ir apibendrinanti siekiamus pokyčius.
Pagrindinis tyrimas – audito proceso etapas, kurio metu renkami audito įrodymai, kuriais remdamasis auditorius turi atsakyti į audito klausimus ir pagrįsti audito ataskaitoje pateiktus pastebėjimus, išvadas ir rekomendacijas.
Problema – įvykis, situacija, veiksnys, galintis neigiamai paveikti tam tikros organizacijos, programos, sistemos ar visos valstybės valdymą.
Pokytis – rekomendacijų įgyvendinimu paskatintas kokybinis ar kiekybinis situacijos pasikeitimas audituotoje srityje.
Pokyčių vertinimo rodikliai – kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, pagal kuriuos vertinami rekomendacijų įgyvendinimo paskatinti pokyčiai audituotoje srityje. Kokybiniai rodikliai – aprašomojo pobūdžio informacija, atskleidžianti pokyčių turinį, svarbą, kontekstą. Kiekybiniai rodikliai nurodo kiekį, kuris gali būti išreiškiamas skaičiumi, santykiu, dalimi ir pan.
Programinė įranga – rinkinys instrukcijų, kurios leidžia kompiuteriui atlikti tam tikras operacijas. Šios instrukcijos yra sukurtos programuotojų naudojant programavimo kalbas. Programinė įranga gali būti bet koks kodas, nuo paprastų skriptų iki sudėtingų sistemų[5]. Pagal paskirtį programinė įranga skirstoma taip:
- Taikomoji programa – programinė įranga, sukurta atlikti konkrečias užduotis ar funkcijas vartotojui. Ji yra tiesiogiai naudojama vartotojo, pvz.: grafikos dizaino programos, buhalterinės programos, mobiliosios aplikacijos ir pan.
- Sistemos programa – programinė įranga, kuri valdo ir koordinuoja kompiuterio aparatinę įrangą. Ji suteikia pagrindinę infrastruktūrą, kurioje veikia taikomoji programinė įranga. Pagrindinis sistemos programinės įrangos pavyzdys yra operacinė sistema, tokia kaip Windows, Linux ar macOS. Draiveriai (programinė įranga, kuri leidžia operacinei sistemai bendrauti su aparatinės įrangos komponentais) taip pat priklauso šiai kategorijai.
- Paslaugų programa – specializuota programinė įranga, kuri padeda vartotojui valdyti ir palaikyti kompiuterio sistemą, naudojama optimizavimui, analizei, priežiūrai ir kt. techninėms operacijoms (pvz., diskų valymo, antivirusinės ar atkūrimo programos).
Rekomendacija – valstybinio audito rezultatų pagrindu suformuluoti siūlymai, skirti valstybinio audito metu nustatytoms problemoms išspręsti, siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo.
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena – procesas, kurio metu stebimas ir vertinamas rekomendacijų ir joms įgyvendinti suplanuotų priemonių įgyvendinimas, ar audituotas subjektas jas įgyvendino taip, kaip buvo suplanuota rekomendacijų įgyvendinimo plane.
Rizika – IT veiklos kontekste tai galimybė, kad IT kontrolės trūkumas (pažeidžiamumas) sukels turto ir (ar) lėšų praradimą ir (arba) padarys organizacijai ir (ar) valstybei žalos.
Stebėjimas po audito – procesas, apimantis valstybinio audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir audito poveikio įvertinimą.
Strateginis tyrimas – audito proceso etapas, kurio metu atliekamas viešojo sektoriaus veiklos sričių nuolatinis stebėjimas, duomenų rinkimas ir veiklos problemų (rizikų) nustatymas, analizė ir audito objektų (temų) atranka.
Taikomųjų programų kontrolės priemonė (angl. application controls) – taikomojoje programoje įdiegtos rankinės arba automatizuotos informacinės sistemos procedūros ir funkcijos, kurios turi įtakos sandorių tvarkymui ir gali būti susijusios su pradinių duomenų patikra, korektišku duomenų tvarkymu, duomenų apdorojimu pagal reikalavimuose numatytą veiklos logiką, išvesties duomenų pateikimu ir kontrolės priemonėmis, susijusiomis su pagrindinių duomenų vientisumu ir saugumu.
Valstybinio audito ataskaita – valstybinio audito dokumentas, kuriame pateikiami atlikto valstybinio audito rezultatai.
Valstybinio audito poveikis – tiesioginė ir netiesioginė nauda, kurią sukuria valstybiniai auditai ir aukščiausiosios audito institucijos veikla. Tiesioginis poveikis – tai nauda, kurią lemia konkretaus valstybinio audito rekomendacijų paskatintų pokyčių visuma. Netiesioginis poveikis – nauda, kurią lemia šalyje sukurta ir veikianti valstybinio audito sistema, aukščiausiosios audito institucijos veikla ir valstybinių auditų visuma.
Veiklos auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
Vidaus kontrolė – procesas, kurį įgyvendina organizacijos vadovybė ir darbuotojai, siekdami užtikrinti organizacijos tikslų pasiekimą, ataskaitų patikimumą ir veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams[6].
Kitos sąvokos, vartojamos šioje svetainėje, suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme, Veiklos audito vadove, Finansinio audito vadove, Atitikties audito vadove.
[1] Valstybės kontrolės įstatymas, 2 str. 1 d.
[2] 400-asis TAAIS „Atitikties audito principai“, 12 p.
[3] Geba – gebėjimai, kompetencija ar ištekliai, kuriuos organizacija gali turėti arba kurie reikalingi organizacijai, veiklos funkcijai ar individualiame lygmenyje, siekiant prisidėti prie organizacijos veiklos tikslų pasiekimo ir užtikrinti vertės kūrimą. Branda – rodo organizacijos brandos lygį, kuris atspindi organizacijos gebėjimą nuosekliai ir pasikartojančiai įgyvendinti veiklos procesus, užtikrinant kokybę ir efektyvumą. T. y. geri organizacijos gebėjimai skatina aukštą brandumo lygį, o aukštas brandumo lygis rodo, kad organizacija turi stiprius gebėjimus vykdyti veiklą.
[4] Informacinių technologijų sąvoka yra platesnė nei informacinės sistemos sąvoka, nes ji apima visus technologinius aspektus, kurie gali būti naudojami bet kurioje informacinėje sistemoje. Pvz., elektroninių ryšių tinklai yra dalis informacinių technologijų, kurie naudojami daugeliui skirtingų IS perduodant duomenis.
[5] Programinė įranga yra priešingybė aparatinės įrangos terminui. Aparatinė įranga apima fizinę kompiuterio dalį (tokią kaip procesorius, atmintis, kietasis diskas), o programinė įranga yra nemateriali ir apima programas, kurios veikia šioje aparatinėje įrangoje.
[6] Treadway komisijos organizacijų rėmimo komitetas (angl. The Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission).