Vidaus auditorių, specialistų (ekspertų) ir (ar) išorės auditorių pasitelkimo planavimas

Jeigu audito metu planuojama pasitelkti išorės auditorių arba planuojama naudotis išorės auditorių ar audituojamo subjekto vidaus auditorių atliktu darbu, auditorius turėtų:

• įvertinti auditoriaus nepriklausomumą ir objektyvumą;
• įvertinti atliekančių darbą įgūdžius ir kompetenciją;
• įvertinti, ar buvo atlikta darbų priežiūra, peržiūra ir dokumentavimas;
• suplanuoti atlikti procedūras, kad gautų pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, kad auditoriaus darbas yra tinkamas auditoriaus tikslams konkretaus audito kontekste (tam gali prireikti prieigos prie kito auditoriaus darbo dokumentų) ir įvertinti, ar atsižvelgti į auditoriaus darbo apimtį, yra pakankamų ir tinkamų audito įrodymų.

Jeigu planuojama pasitelkti išorės specialistą (ekspertą) reikėtų:

• įvertinti, ar ekspertas turi reikiamų galimybių, kompetencijos ir objektyvumo (įskaitant interesų konfliktų nebuvimą) auditui atlikti;
• pakankamai suprasti eksperto kompetencijos sritį, kad būtų galima nustatyti atliktino darbo pobūdį, apimtį ir tikslus bei įvertinti jo tinkamumą;
• raštu susitarti dėl atliktino darbo pobūdžio, apimties ir tikslų, eksperto ir auditoriaus vaidmens bei abiejų šalių bendravimo, įskaitant bet kokią ataskaitą.

Audito strategijoje ir programose reikia pateikti informaciją apie planuojamus pasitelkti išorės auditorius ir (ar) išorės specialistus (ekspertus) bei informaciją, jei planuojama naudotis išorės ir (ar) vidaus auditorių atliktu darbu ir suplanuoti audito procedūras jų atlikto darbo įvertinimui.

2620-ojo TAAIS A1 dalyje nurodyta, su kokiais dalykais susijusios žinios gali būti laikomos kitų sričių nei apskaita ar auditas žinios. Šį sąrašą galima papildyti šiais dalykais:

• infrastruktūros statinių statybos vertinimas;
• kiekio ir fizinės aktyvų būklės nustatymas (pvz., sandėliuojamų atsargų, kuro, įrenginių naudojimo laiko ir t. t.);
• darbų, kurie jau atlikti ir kuriuos dar reikės atlikti pagal sutartį, apimties nustatymas;
• kiti, auditoriaus nuomone, nesusiję su apskaita ir auditu, dalykai.

2620-ojo TAAIS 6 ir A1-A3 dalyse apibrėžta, kas yra auditoriaus ekspertas – specialistas (ekspertas), ir nurodyta, kad jis gali būti vidaus arba išorės ekspertas.

Valstybės kontrolės struktūrinių padalinių darbuotojai, išorės specialistai (ekspertai) ir (ar) išorės auditoriai pasitelkiami vadovaujantis Valstybės kontrolės metinės veiklos planavimo tvarkos aprašu.

Pasitelkiant vidaus specialistus (ekspertus), jų kompetencija, gebėjimai ir objektyvumas nėra vertinami, nes jiems taikoma ta pati kokybės kontrolės sistema.

Kai teikiami paklausimai įgaliotoms kompetentingoms institucijoms, netaikomos 2620-ojo TAAIS 9 ir 11 dalių nuostatos.

Norėdamas įvertinti išorės specialisto (eksperto) nepriklausomumą, kaip numatyta 2620-ojo TAAIS A12 dalyje, auditorius gali taikyti TAAIS A20 dalyje rekomenduojamas procedūras, susijusias su objektyvumo vertinimu. Be to, vertindamas nepriklausomumą auditorius taip pat gali nuspręsti įvertinti specialisto (eksperto) faktinį ir numanomą politinį neutralumą. Abejonių dėl specialisto (eksperto) politinio neutralumo gali kilti tada, kai ekspertas yra iškėlęs savo kandidatūrą užimti (arba jau užima) politinį postą arba dalyvauja renginiuose, kuriuos organizuoja politinės partijos, lobizmo grupės ar su jomis susijusios organizacijos. Į šiuos veiksnius turėtų būti atsižvelgta aptariant specialisto (eksperto) dalyvavimo lygį ir numanomą asmeninės naudos ir (arba) šališkumo galimybę.

Finansiniam auditui atlikti gali būti pasitelkiami išorės auditoriai, panaudojamas kitų išorės auditorių atliktas darbas. 2620-asis TAAIS nenagrinėja išorės auditoriaus pasitelkimo ir jo atlikto darbo panaudojimo, tačiau jame nurodytais reikalavimais auditoriaus ekspertui bei 2600-ajame TAAIS nurodytais reikalavimais komponento auditoriui gali būti vadovaujamasi pasitelkiant išorės auditorių atlikti tam tikrus audito darbus.

Išorės auditoriaus atliktas darbas naudojamas nusprendus, kad jo darbo tikslai ir metodai atitiko atliekamo audito tikslus ir metodus; išorės auditoriai buvo nepriklausomi nuo audituojamo subjekto; jų išvados pagrįstos pakankamais ir tinkamais įrodymais.

Planuodamas panaudoti kito išorės auditoriaus darbą, auditorius turi:

• atsižvelgti į kito auditoriaus profesinę kompetenciją. Tam naudojama informacija apie kito auditoriaus veiklą profesinėje organizacijoje, audito institucijoje arba įmonėje, kurioje auditorius dirba, rekomendacijos, pokalbiai su auditoriais;
• įvertinti kito auditoriaus nepriklausomumą nuo audituojamo subjekto veiklos. Pvz., reikia įvertinti, ar kitas išorės auditorius nėra susijęs šeimos, artimos giminystės ryšiais su audituojamo subjekto darbuotojais, ar nėra buvęs audituojamo subjekto darbuotojas ir nuo darbo santykių pabaigos dienos yra praėję ne mažiau kaip vieneri metai, ar nėra veikiamas kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui;
• įvertinti, ar bus galimybė įvertinti, ar kitų išorės auditorių padarytos išvados remiasi pakankamais ir tinkamais įrodymais, ar bus galimybės tinkamai ir laiku komunikuoti, peržiūrėti atliktą darbą.

Išorės auditorius gali būti pasitelkiamas audito procedūroms, numatytoms audito strategijoje ir programose, arba audito planavimo grafike numatytoms audito planavimo procedūroms atlikti, išskyrus audito strategijos ir (ar) audito programų parengimą, audito rezultatų suvestinės sudarymą ir ataskaitos projekto rengimą.

Auditorius, pasinaudojęs išorės auditorių darbo rezultatais, yra atsakingas už savo išvadų teisingumą.

Jeigu audito metu buvo pasitelkta išorės auditorių ir (ar) specialistų (ekspertų) ar buvo naudojamasi jų atliktu darbu, auditorius turėtų įvertinti jų atlikto darbo tinkamumą audito tikslams, įskaitant:

• išvadų tinkamumą ir pagrįstumą (ar išvados rėmėsi pakankamais ir tinkamais audito įrodymais) ir ar jos atitinka kitus audito įrodymus;
• metodų tinkamumą ir pagrįstumą bei šaltinių duomenų išsamumą, tinkamumą ir tikslumą;
• jeigu buvo sudaryta sutartis arba paslaugų lygio susitarimas (techninė užduotis) – vykdymo tinkamumą.

Jei auditorius mano, kad pasitelkto išorės auditoriaus ar specialisto (eksperto) darbas yra nepakankamas ir (ar) netinkamas, jis turėtų susitarti dėl trūkstamo darbo arba pats atlikti papildomas tinkamas ir pakankamas audito procedūras. Auditorius gali naudoti išorės auditoriaus ir (ar) specialisto (eksperto) atliktą darbą kaip audito įrodymus, tačiau už galutines audito išvadas ir auditoriaus nuomonę yra atsakingas auditorius.

Visi auditoriaus sprendimai dėl išorės specialisto (eksperto) ir (ar) išorės auditoriaus darbo įvertinimo ir panaudojimo turi būti dokumentuoti.

Vadovaudamasis 2610-ojo TAAIS 15 d., norėdamas nustatyti, ar vidaus audito funkciją atliekančių asmenų darbas galėtų būti tinkamas audito tikslams pasiekti, auditorius turi įvertinti:

• kokia apimtimi vidaus audito funkciją atliekančių asmenų organizacinis statusas bei atitinkamos politikos ir procedūros padeda palaikyti vidaus auditorių objektyvumą,
• vidaus auditorių kompetencijos lygį ir
• tai, ar vidaus auditoriai laikosi sisteminio ir disciplinuoto požiūrio ir vykdo kokybės kontrolę.

Atlikęs šį vertinimą, auditorius gali nuspręsti, ar vidaus auditorių atliekamas darbas galėtų būti tinkamas naudoti atliekant finansinį auditą. Jeigu taip, vadovaudamasis 2610-ojo TAAIS 23–24 d., jis turi įvertinti vidaus auditorių atliktą darbą:

• ar jų darbas buvo tinkamai suplanuotas, atliekamas, prižiūrimas peržiūrimas ir dokumentuotas;
• ar buvo surinkta pakankamų tinkamų įrodymų, kurių reikia vidaus auditoriams padaryti pagrįstas išvadas;
• ar padarytos išvados yra tinkamos pagal aplinkybes, o vidaus auditorių ataskaitos atitinka atlikto darbo rezultatus.

Šį vertinimą auditorius gali atlikti teikdamas paklausimus vidaus auditoriams, stebėdamas jų atliekamas procedūras ir (ar) peržiūrėdamas vidaus audito planą ir darbo dokumentus.

Be to, auditorius turi atlikti kai kurias vidaus audito procedūras pakartotinai – savarankiškai atlikti procedūras, kad galėtų patvirtinti vidaus auditorių padarytas išvadas. Šios procedūros gali būti atliekamos patikrinant tuos pačius elementus, kuriuos jau tikrino vidaus auditoriai, arba, jei to neįmanoma padaryti, patikrinant pakankamą kiekį kitų panašių elementų, kurių vidaus auditoriai netikrino. Šis darbas leidžia surinkti įtikinamesnių įrodymų dėl vidaus auditorių darbo tinkamumo palyginti su procedūromis, nurodytomis aukščiau.

Nors nėra būtina pakartotinai atlikti procedūras visose vidaus audito srityse ar nagrinėjamuose klausimuose atlikimas, tačiau atsirinkdamas, kurias procedūras atliks pakartotinai, auditorius turi susipažinti ir atsižvelgti į visą vidaus audito apimtį, kad galėtų tinkamai atlikti atranką. Paprastai pakartotinam atlikimui turėtų būti atrinktos tos procedūros, kurias atliko vidaus auditoriai planuodami, atlikdami ar vertindami rezultatus, taip pat tas procedūras, kurios atliktos didesnės reikšmingo iškraipymo rizikos srityse.

Vidaus auditorių darbo tinkamumo vertinimą atlikti gali padėti Šablonų skiltyje pateiktas Vidaus auditorių darbo panaudojimo klausimynas. Atlikęs šį vertinimą, auditorius įvertina, ar vidaus auditorių darbas (kiek tai susiję su planuojamu pasinaudoti jų darbo rezultatu) atliktas tinkamai, ar surinkti tinkami pakankami įrodymai vidaus auditorių išvadoms pagrįsti. Jei taip, priimamas ir dokumentuojamas spendimas, kokį poveikį bendrajai audito strategijai, rizikos vertinimo procedūroms ar tolesnėms audito procedūroms (jų pobūdžiui, atlikimo laikui ar apimčiai) daro šie vidaus audito rezultatai, kuriais bus pasinaudota.