Vadovaudamasis 2330-ojo TAAIS 26 dalimi auditorius turi padaryti išvadą, ar buvo surinkta pakankamų tinkamų audito įrodymų. Norėdamas suformuoti nuomonę, auditorius turi įvertinti visus tinkamus audito įrodymus neatsižvelgdamas į tai, ar jie patvirtina, ar prieštarauja tvirtinimams apie finansines ataskaitas.
Vadovaudamasis 2450-ojo TAAIS 10 dalimi, audito pabaigoje auditorius visada turi perskaičiuoti reikšmingumo sumas (kiekybinio ir darbinio) pagal atitinkamus audituojamojo laikotarpio metinių ataskaitų rinkinio duomenis. Šie reikšmingumai turi būti naudojami vertinant audito metu nustatytus iškraipymus.
Vėliau, naudodamas perskaičiuotą reikšmingumą, auditorius turi išanalizuoti atitinkamas audituojamas ataskaitas, kad nustatytų, ar pasikeitė reikšmingos apskaitos sritys. Reikšmingų sričių analizė atliekama Apskaitos sričių ir komponentų atrankos skiltyje pateiktomis nuostatomis. Jei atlikęs šią analizę auditorius nustatė, kad atsirado reikšmingų sričių, kurios nebuvo nustatytos audito planavimo etape šią analizę atliekant pagal praėjusių metų ar planuojamus biudžeto rodiklius, jis turi įvertinti:
| Pavyzdžiai, kaip vertinama, kiek pasikeitė palyginamieji rodikliai |
| Audito planavimo etape naudota praėjusio laikotarpio turto vertė buvo 150 000 tūkst. Eur, o audituojamojo laikotarpio turto vertė – 151 000 Eur (arba 1 000 Eur didesnė). Tai reiškia, kad palyginamasis rodiklis padidėjo 0,67 proc. |
| Praėjusio laikotarpio sąnaudų suma 1 130 000 tūkst. Eur, o audituojamo laikotarpio – 875 000 Eur (arba 255 000 tūkst. Eur sumažėjo). Tai reiškia, kad palyginamojo rodiklio vertė sumažėjo 22,5 proc. |
| Pavyzdys, kaip vertinama, kiek pasikeitė apskaitos srities vertė |
| Ilgalaikio materialiojo turto pastatų apskaitos sritis (FBA A.II.2 straipsnis) buvo 15 000 tūkst. Eur ir tai buvo nereikšminga apskaitos sritis. Audituojamuoju laikotarpiu įvyko pokyčiai ir turto vertė padidėjo iki 45 000 tūkst., t. y. šios apskaitos srities vertė padidėjo 30 000 tūkst. Eur. |
Jei atsirado naujų reikšmingų apskaitos sričių, auditorius gali neplanuoti audito atsako (t. y. persvarstyti tolesnių audito procedūrų pobūdžio, atlikimo laiko ar apimties) tik tokiu atveju, jei tenkinamos visos trys sąlygos:
| Pavyzdys situacijos, kai nereikia auditoriaus atsako |
| Audito metu taikomas 0,5 proc. reikšmingumo lygis. Audito planavimo metu analizuota praėjusio laikotarpio turto vertė buvo 75 000 tūkst. Eur, apskaičiuotas reikšmingumas – 375 tūkst. Eur. Nematerialiojo turto nebaigtų projektų ir išankstinių mokėjimų (A.I.4 straipsnis) vertė buvo 280 tūkst. Eur, t. y. audito planavimo metu tai buvo nereikšminga apskaitos sritis. Naujos reikšmingo iškraipymo rizikos nebuvo nustatyta. |
| Audituojamojo laikotarpio turto vertė sumažėjo iki 72 000 tūkst. Eur, arba 4 proc., o perskaičiuotas reikšmingumas – 360 tūkst. Eur. Tačiau dėl įvykusių pokyčių nebaigtų projektų ir išankstinių mokėjimų (A.I.4 straipsnis) padidėjo 280 tūkst. Eur iki 540 tūkst. Eur ir todėl ši sritis tapo reikšminga sritimi. Kadangi palyginamasis rodiklis sumažėjo mažiau nei 5 proc., o šios srities vertė padidėjo mažiau nei perskaičiuota reikšmingumo suma, auditorius gali neplanuoti atsako šioje srityje. |
Visais kitais atvejais auditorius turi suplanuoti tinkamą pagal aplinkybes audito atsaką dėl naujai atsiradusių reikšmingų apskaitos sričių, t. y. suplanuoti ir atlikti tinkamas pagal aplinkybes tolesnes audito procedūras naujose reikšmingose apskaitos srityse, kad būtų įvykdytas 2330-ojo TAAIS 18 d. reikalavimas.
Vadovaudamasis 2330-ojo TAAIS 25 d., prieš užbaigdamas auditą auditorius, remdamasis atliktomis audito procedūromis ir surinktais audito įrodymais, turi įvertinti, ar reikšmingo iškraipymo rizikos tvirtinimu lygmeniu vertinimai vis dar tinkami. Kaip jau buvo minėta, auditas yra pasikartojantis procesas, kuriam būdingas nuolatinis sugrįžimas pasitikrinti, ar gavus naujų žinių ir įrodymų tebegalioja anksčiau padarytos prielaidos ir vis dar tinkami jomis paremti profesiniai sprendimai. Apibendrindamas audito rezultatus, auditorius gali pastebėti informaciją, kuri reikšmingai skiriasi nuo tos informacijos, kuria buvo pagrįstas rizikos įvertinimas audito planavimo metu. Pavyzdžiui:
Be to, auditorius neturėtų daryti prielaidos, kad nustatytos klaidos ar apgaulės atvejis yra pavienis atvejis. Spręsdamas, ar reikšmingo iškraipymo rizikos tvirtinimu lygmeniu įvertinimas tebėra tinkamas, svarbu įvertinti, kokią įtaką tai, kad buvo nustatyti iškraipymai, daro įvertintai reikšmingo iškraipymo rizikai. Auditoriui gali tekti persvarstyti audito planavimo etape atliktą reikšmingo iškraipymo rizikos įvertinimą ir svarbių apskaitos sričių nustatymą.