Audito išvados projekto rengimas

Audito išvada – tai valstybinio audito dokumentas, kuriame pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė. Auditoriaus nuomonė yra aiškus rašytinis auditoriaus pareiškimas, išreiškiamas standartiniu formatu, atsižvelgiant į nustatytų neatitikčių reikšmingumą ir paplitimą.

Atliekant atitikties auditus Valstybės kontrolėje paprastai auditoriaus nuomonė nėra teikiama, išskyrus atvejus, kai:

• auditoriaus nuomonės teikimas numatytas teisės aktuose;
• gaunamas Seimo pavedimas atlikti atitikties auditą ir pareikšti nuomonę dėl jo;
• metiniame veiklos plane numatoma atlikti atitikties auditą ir pareikšti nuomonę dėl jo.

Audito išvados projekto rengimą organizuoja audito grupės vadovas, kuris užtikrina, kad jis būtų parengtas audito plane numatytais terminais. Rengiant projektą gali dalyvauti ir kiti audito grupės nariai. Išsamiau audito grupės atsakomybė ir veiksmai rengiant audito išvados projektą aprašyti Valstybinių auditų kokybės užtikrinimo vadove.

Galimi auditoriaus nuomonės tipai:

• besąlyginė nuomonė;
• sąlyginė nuomonė;
• neigiama nuomonė;
• atsisakymas pareikšti nuomonę.

Jeigu nenustatoma jokių reikšmingų reikalavimų nevykdymo (neatitikčių) atvejų, nuomonė laikoma besąlygine: „Mūsų nuomone, [audito objektas] visais reikšmingais atžvilgiais atitinka [taikomus audito kriterijus]“.

Auditorius gali modifikuoti savo nuomonę šiais atvejais:

a)reikšmingais reikalavimų nevykdymo (neatitikčių) atvejais. Priklausomai nuo neatitikčių masto, tai gali lemti:

• sąlyginę nuomonę, jeigu neatitiktys yra reikšmingos, tačiau nepaplitusios: „Mūsų nuomone, išskyrus mūsų išvados skyriuje „Pagrindas pareikšti sąlyginę nuomonę dėl [audito objekto]“ apibūdintų dalykų poveikį, [audito objektas] visais reikšmingais atžvilgiais atitinka [taikomus audito kriterijus].“;
• neigiamą nuomonę, jeigu neatitiktys yra reikšmingos ir paplitusios: „Mūsų nuomone, dėl mūsų išvados skyriuje „Pagrindas pareikšti neigiamą nuomonę dėl [audito objekto]“ aptarto dalyko reikšmingumo [audito objektas] visais reikšmingais atžvilgiais neatitinka [taikomų audito kriterijų].“;

b) audito apimties apribojimo atvejais, kai audituojamas subjektas trukdo auditoriui surinkti pakankamus ir tinkamus audito įrodymus, būtinus nustatyti, ar buvo arba galėjo būti neatitikčių. Jeigu auditorius negali nustatyti, ar neatitiktys kilo dėl apribojimų, atsiradusių labiau dėl išorinių aplinkybių negu dėl audituojamo subjekto įtakos, auditorius turi apsvarstyti jų įtaką auditoriaus išvadai. Priklausomai nuo audito apimties apribojimo, tai gali lemti:

• sąlyginę nuomonę, jeigu auditorius negali surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų tam tikroje audito objekto srityje, ar dėl vienos / kelių rizikų, o galimas poveikis yra reikšmingas, tačiau nepaplitęs: „Mūsų nuomone, išskyrus mūsų išvados skyriuje „Pagrindas pareikšti sąlyginę nuomonę dėl [audito objekto]“ apibūdintų dalykų poveikį, [audito objektas] visais reikšmingais atžvilgiais atitinka [taikomus audito kriterijus].“;
• atsisakymą pareikšti nuomonę, jeigu auditorius negali gauti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl audito objekto atitikties kriterijams, o galimas poveikis yra reikšmingas ir paplitęs: „Mes nepareiškiame nuomonės apie [audito objektą], nes dėl mūsų išvados skyriuje „Atsisakymo pareikšti nuomonę dėl [audito objekto] pagrindo“ aprašytų dalykų reikšmingumo negalėjome surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų pagrįsti savo nuomonę apie [audito objektą] atitiktį [taikomiems audito kriterijams].“

Nustatytos neatitiktys galėtų būti vertinamos kaip paplitusios, jei:

• jos neapsiriboja konkrečiomis audito objekto sritimis ar viena / keliomis rizikomis;
• neatitikčių nustatyta tik konkrečioje audito objekto srityje ar dėl vienos / kelių rizikų, tačiau jos apima arba galėtų apimti didelę dalį audito objekto;
• jos yra esminės numatomų naudotojų supratimui apie audito objektą.

Audito išvadoje (šabloną galima rasti Šablonų skiltyje), atsižvelgiant į joje teikiamą auditoriaus nuomonę, turi būti šie elementai:

• adresatas (audituojamo subjekto vadovas ir subjektas, kuriam turi būti pateikta audito išvada);
• pavadinimas „Valstybinio audito išvada“;
• auditoriaus išvados data;
• auditoriaus adresas (juo laikomas institucijos pavadinimas);
• nuomonės dėl atitikties pastraipa;
• pagrindo nuomonei dėl atitikties pareikšti pastraipa;
• vadovybės atsakomybės pastraipa;
• auditoriaus atsakomybės pastraipa;
• parašas.

Nuomonės dėl atitikties pastraipoje nurodoma, koks auditas atliktas ir kokia auditoriaus nuomonė pareiškiama. Kaip formuluojama nuomonė atsižvelgiant į jos tipą, pateikta Auditoriaus nuomonės susidarymo skiltyje.

Pagrindo pareikšti nuomonę pastraipoje išdėstoma tai, kas turi įtakos auditoriaus nuomonei, t. y. neatitikties priežastys ir pasekmės, finansinė išraiška, jei ją įmanoma nustatyti. Pastraipos pabaigoje nurodomas ataskaitos poskyrio ar skirsnio numeris, kuriame detaliau pateikiamas apibūdinimas. Visais atvejais šioje pastraipoje nurodoma:

„Auditą atlikome pagal tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus. Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už auditą“. Esame nepriklausomi nuo audituojamo subjekto pagal Valstybės kontrolės darbuotojų etikos kodeksą ir įvykdėme kitus šiame kodekse nustatytus etikos reikalavimus.

Mes manome, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami pagrįsti mūsų (nuomonės tipas) nuomonę dėl (audito objektas) atitikties (taikomi audito kriterijai).“

Vadovybės atsakomybės pastraipoje nurodoma vadovybės atsakomybė tik dėl tų dalykų, dėl kurių planuojama pareikšti auditoriaus nuomonę.

Auditoriaus atsakomybės pastraipoje nurodoma kaip auditorius gavo pakankamą užtikrinimą, kuo vadovaujantis atliktas auditas, kaip surinkti audito įrodymai.

Kai kuriais atvejais gali tekti detalizuoti konkrečius dalykus, kurie neturi įtakos auditoriaus nuomonei dėl atitikties, tačiau į kuriuos auditorius atkreipė dėmesį ir juos svarbu paminėti. Tokiomis aplinkybėmis auditorius naudoja pastraipą „Pabrėžtini dalykai“ arba „Kiti dalykai“. Sprendimas įtraukti dalyką į šias pastraipas priklauso nuo to, ar konkretus dalykas yra pateiktas ar atskleistas audito objekto informacijoje, ar ne (taikoma patvirtinimo užduotims, kai audito objekto informaciją pateikia audituojamas subjektas).

Pabrėžtinų dalykų pastraipa. Jei auditorius mano, kad būtina atkreipti numatomų vartotojų dėmesį į audito objekto informacijoje pateiktą ar atskleistą dalyką, kuris, auditoriaus manymu, yra toks svarbus, kad gali būti laikomas esminiu norint numatytiems vartotojams suprasti informaciją apie audito objektą, auditorius prideda pastraipą „Pabrėžtini dalykai“. Ši pastraipa nurodoma po nuomonės pagrindo pastraipos dėl to objekto, dėl kurio norima atkreipti dėmesį.

Kitų dalykų pastraipa. Jei auditorius mano, kad būtina pranešti apie dalyką, išskyrus pateiktą ar atskleistą audito objekto informacijoje, kuris, auditoriaus manymu, yra svarbus numatomų naudotojų supratimui apie auditą, auditoriaus pareigas ar audito ataskaitą, auditorius prideda kitų dalykų pastraipą. Svarbu pažymėti, kad nurodyti dalykai neturi įtakos auditoriaus nuomonei. Ši pastraipa nurodoma po nuomonės pagrindo pastraipos ar pabrėžtinų dalykų pastraipos (jei tokia yra) dėl to objekto, dėl kurio norima atkreipti dėmesį.

Išvada turi būti parengta vadovaujantis Valstybės kontrolės dokumentų valdymo ir naudojimo reglamentu. Valstybinio audito išvados įforminimo reikalavimai, praktiniai rašymo patarimai ir pavyzdžiai nustatyti ir pateikti Atitikties audito ataskaitų ir išvadų rašymo gairėse.