Pagrindinės procedūros

Auditorius, atlikdamas pagrindines analitines procedūras, siekia surinkti tinkamus ir patikimus audito įrodymus, kaip nurodyta 2520-ojo TAS 3 d. a p., ir gauti reikiamą pagrindinį patikimumą, kad finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų klaidų.

Pagrindinės analitinės procedūros dažnai yra prognostinės (modeliavimo) analitinės procedūros. Jei atlikus palyginamąsias analitines procedūras gaunami reikšmingi įrodymų skirtumai, papildomai turi būti atliekami detalieji testai. Prognostinės (modeliavimo) analitinės procedūros gali būti taikomos, pvz.:

• socialinių išmokų išlaidoms ir sąnaudoms vertinti, kai tam tikros standartinio dydžio išmokos dauginamos iš jų gavėjų skaičius (pvz.: stipendijos, socialinės išmokos).
• taikomų nuvertėjimo normų pagrįstumui vertinti, kai ankstesniu laikotarpiu registruotos gautinos sumos lyginamos su einamuoju laikotarpiu faktiškai gautomis sumomis.

Išsamiau apie prognostinių analitinių procedūrų atlikimą, pagrindinių analitinių procedūrų pavyzdžiai ir jų rezultatų interpretavimo schema pateikta Tvarkų ir kitos informacijos skiltyje.

Sprendimas, ar taikyti pagrindines analitines audito procedūras, priklauso nuo:

• galimų sąsajų tarp rodiklių;
• auditoriaus tikslų (pvz., analitinės procedūros paprastai netinka teisėtumui vertinti);
• galimybės gauti tinkamus ir patikimus duomenis;
• auditoriaus pasitikėjimo tokios procedūros efektyvumu ir teikiamais įrodymais.

Pagrindinės analitinės procedūros turi privalumų:

• tinkamai atlikus galima gauti užtikrinimą dėl didelės apimties ūkinių operacijų;
• padeda ir paskatina geriau suprasti audituojamojo subjekto veiklą;
• gali sumažinti reikiamų detaliųjų testų skaičių.

Tačiau priimant sprendimą naudoti pagrindines analitines procedūras reikia atsižvelgti ir į galimus jų trūkumus:

• jos gali suteikti tik nedidelį audito patikimumą;
• norint taikyti šias procedūras, gali būti sudėtinga atrasti nekintamus ryšius tarp rodiklių, tinkamus prognozuoti;
• sudėtingesniuose modeliuose jų taikymas reikalauja daug laiko.

Analitinės audito procedūros taip pat naudojamos parengti bendrąsias išvadas audito užbaigimo etape. Jos padeda auditoriui įsitikinti, ar pateiktos finansinės ataskaitos atitinka auditoriaus žinias apie audituojamos grupės ar jos komponentų veiklą.

Parengdamas ir atlikdamas pagrindines analitines procedūras audito pabaigoje, kaip numatyta 2520-ojo TAAIS 3 d. b punkte, auditorius turi įsitikinti, kad finansinė atskaitomybė (kaip visuma) iš esmės atitinka auditoriaus žinias apie audituojamo subjekto veiklą. Šios analitinės procedūros padeda suformuluoti išvadą apie subjekto finansinės atskaitomybės teisingumą. Be to, pagal jas auditorius gali nustatyti sritis, kur reikia atlikti papildomų procedūrų. Analitinės procedūros, taikomos audito pabaigoje, dažnai yra tos pačios kaip ir audito planavimo etape.

Tokių procedūrų pavyzdžiai:

• audituojamą metinių ataskaitų rinkinį sudarančių finansinių ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių peržiūrėjimas, komponentų metinių ataskaitų rinkinių peržiūrėjimas;
• VSAKIS ataskaitų tarpusavio palyginimo operacijos.

Finansinių ataskaitų vertinimo metu svarbu išsiaiškinti visus nukrypimus ir neįprastas tendencijas ir nustatyti, ar:

• finansinės ataskaitos parengtos laikantis nustatytų reikalavimų;
• išsamiai parodo audituojamo subjekto būklę;
• finansinių ataskaitų tam tikros dalys turi visą būtiną informaciją;
• finansinių ataskaitų tam tikros dalys reikiamu būdu įvertintos ir pateiktos.

Jei pagrindinės procedūros atliekamos tarpiniu laikotarpiu, auditorius likusiu laikotarpiu turi atlikti:

• to laikotarpio pagrindines procedūras ir kontrolės priemonių testus; arba
• jei auditorius nustato, kad to pakanka – tik tolesnes pagrindines procedūras, kurios suteikia pakankamą pagrindą tarpinio laikotarpio audito išvadas taikyti iki laikotarpio pabaigos. Tokiu atveju auditorius turėtų informaciją, susijusią su laikotarpio pabaigos likučiais, palyginti ir suderinti su lyginamąja tarpinio laikotarpio informacija, siekdamas: a) nustatyti sumas, kurios atrodo neįprastos; b) patikrinti visas šias sumas; ir c) atlikti pagrindines analitines procedūras arba detaliuosius testus, siekdamas patikrinti likusį laikotarpį. Auditoriaus sprendimui, kokį darbą reikia atlikti likusiu laikotarpiu, daro įtaką šie veiksniai:
  • kontrolės aplinka ir kitos atitinkamos kontrolės priemonės;
  • galimybė vėliau gauti informacijos, kuri būtina auditoriaus procedūroms;
  • pagrindinės procedūros tikslas;
  • įvertinta reikšmingo iškraipymo rizika;
  • ūkinių operacijų grupės ar sąskaitų likučių ir susijusių tvirtinimų pobūdis.

Jei iškraipymai, kurių auditorius nesitikėjo vertindamas reikšmingų iškraipymų riziką, nustatomi tarpiniu laikotarpiu, jis turi įvertinti, ar susijęs rizikos įvertinimas ir planuotas pagrindinių procedūrų, kurios apima likusį laikotarpį, pobūdis, atlikimo laikas ar apimtis turi būti keičiami.

Vadovaudamasis 2330-ojo TAAIS 19 d. auditorius turi įvertinti, ar išorės patvirtinimo procedūros turi būti atliekamos kaip pagrindinės audito procedūros.

Išorės patvirtinimo procedūros dažnai yra svarbios nagrinėjant tvirtinimus, kurie yra susiję su sąskaitų likučiais ir jų elementais, tačiau taikomos ne tik jiems. Pavyzdžiui, auditorius gali paprašyti pateikti susitarimų, sutarčių ar sandorių tarp subjekto ir kitų šalių sąlygų išorės patvirtinimus. Išorės patvirtinimo procedūros taip pat gali būti atliekamos siekiant surinkti audito įrodymų, kad tam tikrų sąlygų nėra. Patvirtinimo procedūros gali apimti:

• banko sąskaitų likučius ir kitą informaciją, susijusią su santykiais su banku;
• informaciją apie nekilnojamąjį turtą iš Nekilnojamojo turto registro;
• iš kitų įstaigų gautą informaciją apie audituojamo subjekto dalininkų įnašus;
• kreipimąsi į viešųjų pirkimų dalyvius, siekiant įsitikinti, ar jie tikrai gavo kvietimus pateikti pasiūlymus ir ar jie pateikė pasiūlymus;
• kreipimąsi į tiekėjus, rangovus, subrangovus, siekiant gauti patvirtinimus apie perduotas prekes ir suteiktas paslaugas;
• kreipimąsi į turto davėjus, siekiant gauti patvirtinimus apie perduotą turtą ir jo vertę;
• informaciją iš Stebėsenos informacinės sistemos apie institucijų programų vykdymą.

Pateiktas pavyzdžių sąrašas nėra baigtinis, auditorius gali nuspręsti atlikti ir kitas išorės patvirtinimo procedūras.