Atitikties teisės aktams vertinimas

Atlikdamas finansinį auditą, auditorius turi vertinti, ar laikomasi teisės aktų, vadovaudamasis 2250-ojo TAAIS reikalavimais.

Jeigu finansinis auditas atliekamas kartu su atitikties auditu, vertindamas, ar laikomasi kitų, nei aptarta šiame dokumente, teisės aktų, atitikties audito metu auditorius turi vadovautis 4000-ojo TAAIS ir Atitikties audito vadovu. Šiame dokumente aptariami auditoriaus darbai pagal 2250-ojo TAAIS reikalavimus.

Vadovaudamasis 2250-ojo TAAIS 6 dalimi, auditorius, atlikdamas finansinį auditą turi:

• surinkti pakankamus tinkamus audito įrodymus, kad audituojamas subjektas laikosi tų įstatymų ir teisės aktų, kurie yra bendrai pripažįstami darančiais tiesioginę įtaką nustatant reikšmingas sumas, reikšmingas sritis ir atskleistiną informaciją, t. y. kad laikomasi tų teisės aktų reikalavimų, kurie daro tiesioginę įtaką finansinėms ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitoms;
• atlikti atitinkamas audito procedūras, kurios padėtų nustatyti kitų teisės aktų nesilaikymo atvejus, kurie gali daryti reikšmingą poveikį finansinėms ataskaitoms; ir
• tinkamai reaguoti į audito metu nustatytus ar įtariamus teisės aktų nesilaikymo atvejus. Kokių veiksmų auditorius turi imtis nustatęs ar įtaręs teisės aktų nesilaikymo atvejus ir pažeidimus, nustatęs apgaulės ar korupcijos požymius ar aplinkybes, nurodyta Nustatytų teisės aktų nesilaikymo atvejų ir pažeidimų vertinimo ir Bendravimo su audituojamu (-ais) subjektu (-ais) ir informavimo apie iškraipymus ar pažeidimus skiltyse.

Audito planavimo etape auditorius turi susipažinti su teisės aktais, kurie daro tiesioginę ir netiesioginę įtaką finansinėms ataskaitoms, ir įvertinti, ar dėl jų taikymo gali kilti reikšmingo iškraipymo rizika.

Teisės aktų, darančių tiesioginę įtaką finansinėms ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitoms, pavyzdžiai:

• Finansinės apskaitos įstatymas;
• viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai;
• Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas;
• Viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklės;
• Inventorizacijos tvarka.

Tai nėra baigtinis teisės aktų, darančių tiesioginę įtaką finansinėms ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitoms, sąrašas. Planuodamas kiekvieną auditą, auditorius turi įvertinti, kokie teisės aktai daro tiesioginę įtaką jo audituojamoms finansinėms ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitoms, atsižvelgdamas į konkretaus finansinio audito objektą.

Teisės aktų poveikis finansinėms ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitoms gali būti skirtingas. Kai kurie teisės aktai gali daryti netiesioginį poveikį audituojamoms ataskaitoms. Tai teisės aktai, kurių subjektai privalo laikytis vykdydami savo veiklą ir dėl kurių nesilaikymo gali atsirasti reikšmingas (tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai) poveikis ir finansinėms, ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitoms.

Tokių teisės aktų pavyzdžiai:

• Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas;
• Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos aprašas;
• Valstybės tarnybos įstatymas;
• Viešųjų pirkimų įstatymas;
• darbo santykius ir atlygį reguliuojantys teisės aktai;
• audituojamo subjekto pajamas ir sąnaudas reguliuojantys teisės aktai;
• turto valdymą reglamentuojantys teisės aktai.

Tai nėra baigtinis teisės aktų sąrašas. Kiekvieno audito metu auditorius turi įvertinti, kokių kitų, nei minėti pirmiau pastraipoje, teisės aktų reikalavimų, dėl kurių nesilaikymo gali atsirasti reikšmingas poveikis ir finansinėms, ir (ar) biudžeto vykdymo ataskaitoms, privalo laikytis audituojamas subjektas, ir suplanuoti tinkamas pagal aplinkybes audito procedūras.